Ministro Roko Masiulio principingumas išgaravo. Kai po rinkimų reikėjo „perimti“ valstybės valdomas įmones – „Lietuvos geležinkelius“, „Registrų  centrą“, tokias institucijas kaip „Lietuvos automobilių kelių direkciją“ – susisiekimo ministras R. Masiulis daug kalbėjo apie pažeidimus ir žadėjo išaiškinti „kaltuosius“.

Tačiau pakeitus buvusius vadovus „savais“ principingumo nebeliko. Ministras pamiršo principingai įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ sprendimus, pavyzdžiui, kurti savo parduotuves traukinių stotyse ar vertinti vadovų lyderystę už šimtatūkstantines sumas, kurios dividendų forma galėtų papildyti valstybės biudžetą.

Išgaravo ministro R. Masiulio principingumas ir vertinant Klaipėdos jūrų uosto direktoriaus Arvydo Vaitkaus elgesį. A. Vaitkus nusprendė dalyvauti savivaldos rinkimuose ir siekti Klaipėdos mero posto. Žinoma, dalyvauti rinkimuose jam niekas nedraudžia. Tačiau keistas sutapimas tas, kad A.Vaitkų rinkimuose parėmė verslininkai, aktyviai plečiantys veiklą Klaipėdos jūrų uoste, gaunantys A.Vaitkaus vadovaujamos valstybės įmonės pelningus užsakymus.

Negana to, aiškėja, kad šie verslininkai turi verslo ryšių Rusijoje, Baltarusijoje ar net  okupuotame Kryme (žinia tai yra draudžiama, paskelbus sankcijas po Rusijos agresijos). Ir, žinoma, šie verslininkai užsiima trąšų verslu (jų pervežimu). Kaip ir „Agrokoncernas“, valdomas Ramūno Karbauskio.

Kita vertus, viešumon iškilus šiems faktams, „principingas“ ministras R. Masiulis staiga pasikeitė. „Mano nuomone, čia daugiau teisinis ir etikos klausimas“, – taip Klaipėdos jūrų uosto vadovo A.Vaitkaus elgesį įvertino R. Masiulis.

Vargu ar tai tik toks, nereikšmingas klausimas. Buvęs socialdemokratas A.Vaitkus siekia mero posto jau kaip Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas. Toks jo sprendimas, be abejonės, suderintas su partijos lyderiu R. Karbauskiu.

Tai ir yra atsakymas, kodėl susisiekimo ministro R. Masiulio principingumas išgaravo. Ten kur išlenda Valstiečių ir žaliųjų partijos, R.Karbauskio interesai, net „principingiausių“ ministrų drąsa dingsta.

Pasitelkime vaizduotę ir sukurkime tokią situaciją. Kas būtų, jei kokios nors kitos valstybinės įmonės vadovas būtų nusprendęs dalyvauti rinkimuose? Bet ne atstovaudamas Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o opozicines Tėvynės sąjungos ar Socialdemokratų partijas. Ir jei su valstybės įmone susiję privatūs verslininkai opozicines partijas būtų parėmę maksimaliomis leistinomis sumomis?

Gerai žinant Valstiečių ir žaliųjų sąjungos veikimą, nesunku nuspėti, kad būtu sukurta Seimo komisija. Žinoma, jai būtų patikėta vadovauti Agnei Širinskienei. Susisiekimo ministras pasitelktų visus įmanomus auditorius. Tačiau atvejis ne tas – valstybinio Klaipėdos jūrų uosto direktorius A.Vaitkus atstovauja Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, verslininkai taip pat remia LVŽS. Todėl nestebins, jei valdantieji mus, keliančius klausimus, kaltins melu. O R.Karbauskis, tikėtina, dar pareikalaus ir eilinio atsiprašymo.

Ši situacija atskleidžia dar grėsmingesnę tendenciją. Tai yra verslo ir politikos susiliejimą.

„MG Baltic“ tyrimas atskleidė kokių neigiamų pasekmių gali turėti situacija, kai kokia nors verslo grupė ima daryti didelę įtaką politikams.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungai valdant matyti kita tendencija – verslas ne tik daro įtaką, bet  ir tiesiogiai „ima“ valdžią. R. Karbauskis yra stambus verslininkas, valdantis ne tik tūkstančius hektarų žemės, bet ir prekiaujantis trąšomis, technika. Jis užsiima ir produkcijos gabenimu.

Jam labai svarbaus Klaipėdos jūrų uosto vadovas siekia mero posto. Su juo rinkimuose dalyvauja kiti uosto verslininkai. Kam mėginti paveikti politikus, jei galima tiesiog „paimti“ valdžią ir joje įsitvirtinti?

Šie faktai yra labai akivaizdus dvejopų valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, jos lyderio, vyriausybės narių standartų įrodymas. „Skaidrumo“ ir „profesionalumo“ pažadus keičia verslo ryšiai, interesai. Koks čia dar gali būti principingumas?