Jurgio Razmos kalba TS-LKD partijos Tarybos posėdyje

Ar prisiminsit, kokiu šūkiu prieš dvejus metus Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, jos lyderis Ramūnas Karbauskis, viliojo rinkėjus?  Tas šūkis skambėjo tikrai gražiai: „Orus žmogus – stipri valstybė“.

Buvo kuriami ne vien šūkiai.

Pasitelkti tuo metu populiarūs politikai negailint mokėti ir gerų partinių atlyginimų, buvo „Naisių vasarų“ transliacijos, buvo masinės nemokamos ekskursijos ir socialinės akcijos su paslėpta politine reklama, kurios iki šiol nesugeba identifikuoti vyriausioji rinkimų komisija.

Tokios rinkimų technologijos padėjo laimėti rinkimus. Bet praėjo dveji metai, todėl būtina pažvelgti, ar pažadai pildomi, ar žmogus Lietuvoje jau orus, o valstybė stipresnė.

Ar orumo daugiau rodo emigracijos mąstai. Prisiminkime, kad R. Karbauskis ir S. Skvernelis kaltino buvusias vyriausybes ir žadėjo: emigracijos stabdymas, žmonių grąžinimas į Lietuvą taps esmine jų veiklos ašimi.

Koks yra rezultatas?

2016m. lapkriti Lietuvoje buvo 2 milijonai 855 tūkstančiai, šiais metais – 2 795 tūkstančiai gyventojų.

Jei valdant Valstiečių ir žaliųjų sąjungai Lietuva prarado 60 tūkstančių žmonių, ar valstybė tapo stipresnė?

Ar žmonės gyvena oriau, jei netekome tiek žmonių, kiek gyvena Marijampolėje ar Alytuje?

S. Skvernelio vyriausybė savo programoje pažadėjo daug reformų. Jos, žinoma, būtinos.

Mes, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys Demokratai aiškiai įvardijame, kad Lietuvai būtini pokyčiai tam, kad valstybės raida būtų spartesnė, jos žmonės, šeimos jaustų kylančią gerovę.

Įvertinkime, kaip S. Skvernelio vyriausybei sekasi įgyvendinti pažadus.

Pirmiausia noriu priminti S. Skvernelio vyriausybės programinį penkių darnų šūkį: „Darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo“.

Ar visuomenė tapo darnesnė?

Priešingai, ji R.Karbauskio, S.Skvernelio veiksmais ir pasisakymais yra skaldoma ir supriešinama. Užsipuolami, supriešinami verslininkai, atskiros profesijos: gydytojai, mokytojai. Prisiminkime pastariesiems skirtą šios savaitės pašiepiamą S.Skvernelio frazę „ turėti daug laisvo laiko ir gauti 1000 eurų galimybės nėra“.

Ar darnos daugiau labai svarbioje valstybei -kultūros srityje?

Kultūros ministrė Liana Ruokytė nesiteikia susitikti ir kalbėtis su nacionalinių kultūros įstaigų vadovais, nenorima kalbėtis ir diskutuoti apie kultūros įstaigų pertvarką su kultūros bendruomene.

Pastebėsiu, kad valstybės kultūra, jos įstaigos yra ne L. Ruokytės, ne R. Karbauskio dvaras, o Lietuvos žmonių turtas.

Kadangi praėjo dveji metai, būtina klausti, ar kultūros darbuotojai pajuto daugiau gerovės? Ar bibliotekininkai, muziejininkai, teatralai gyvena geriau, oriau?

Vidutinis kultūros srities darbuotojų mėnesinis atlyginimas yra tik 593 eurai. S.Skvernelio vyriausybė kitais metais po jų piketų žada šiek tiek pakelti kultūros darbuotojų atlygį, tik nežinia, kaip tas pažadas bus įvykdytas, nes tiek, kiek tam reikia pinigų biudžeto projekte nenumatyta.

Vyriausybė žadėjo ypatingą dėmesį skirti švietimui.

Turime rezultatą: ministrės Jurgitos Petrauskienės pompastiškai paskelbtą „reformą“ – etatinį mokytojų apmokėjimą.

Švietimo darbuotojai supriešinti. Mokytojai sukiršinti su mokyklų vadovais. Valstybėje vėl mokytojų streikai.

Ar tai darna? Ar mokytojai, mokyklų vadovai jausis oriau ministrės ir premjero išvadinti nevykėliais?

Prisiminkime Vyriausybės programą ir šūkius apie darnią ekonomiką.

Pacituosiu žiniasklaidos antraštes: „S.Skvernelis skelbia karą prekybos tinklams“.

Tai taikli iliustracija, kaip premjeras ir vyriausybė priešina verslininkus, vienus verslus paskelbia „gerais“, kitus – „blogais“.

Vienus apkaltina sukčiavimu, savanaudiškumu.

Kitiems pažada – „mes jus paremsime“.

Vyriausybė žadėjo mokesčių reformą. Valdančiosios daugumos valia Seimas pritarė tam, kad žmonių uždirbti pinigai iš vienos kišenės būtų perdėti į kitą.

Visa tai buvo pavadinta reforma. Ir dar tokia, kad nuo kitų metų daugiausiai uždirbantieji uždirbs dar daugiau.

Noriu priminti, kad šiai vyriausybei valdant Lietuvoje atskirtis dar labiau padidėjo.

23  procentų šalies gyventojų pajamos nesiekia 307 eurų per mėnesį.

Tai reiškia, kad Lietuvoje skurdo rizikos rodikliai vieni aukščiausi Europos Sąjungoje.

Lyginant su 2016 m., skurdo rizikos lygis padidėjo 1 proc. ir pasiekė iki šiol neregėtas aukštumas.

Ar tai pridės žmonėms orumo? Ar socialinė, ekonominė mūsų šalies raida bus darnesnė?

Praėjo dveji metai. Bet valstybės aparato pertvarkos, valstybės tarnybos reformos taip ir nesulaukėme.

Matėme ir patyrėme tik tai, kaip dalijami postai „saviems“ (Daugiausia VRM sistemos pareigūnams). Arba naujiems koalicijos partneriams prikuriant Seime vis naujų vadovų etatų.

Gal čia toks R. Karbauskio ir S. Skvernelio kovos prieš nepotizmą supratimas?

Galima daug išsakyti kritikos valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Kaip ir jos lyderiams – R.Karbauskiui ir S. Skverneliui.

Bet vien kritikos negana.

Susikaupusias problemas reikia spręsti.

Imtis ryžtingų pertvarkų, kad Lietuvos žmonės pajaustų realų gerovės kilimą.

Mes, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos Krikščionys Demokratai turime ne tik įvardinti valdančiųjų klaidas, daromą žalą.

Mes turime parodyti, kad turime aiškų alternatyvų planą kaip skatinsime Lietuvos ekonomiką. Tuo pačiu ir žmonių gerbūvį.

Mes turime iškelti aiškų tikslą: pakelti bendrojo ugdymo lygį. O tam parengti rimtų švietimo pertvarkų planą.

Mes turime parodyti, kad priešingai nei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gebėsime pertvarkyti valstybės tarnybą, paversti ją atvira, geidžiama darbo vieta.

Mes ne R. Karbauskis ir neimituosime veiklą prisidengiant šūkiu: „perkelsim ministeriją į Kauną“.

Mes turime sutelkti mūsų bendruomenę, telkti gausinti gretas tų, kuriems artimos mūsų idėjos.

Tik susitelkę laimėsime prezidento rinkimus.

Tik santalkoje su visais bendraminčiais, laimėsime rinkimus į Europos parlamentą ir savivaldą.

Alternatyva valstiečių nekompetencijai, neveiklumui yra. Tai turime aiškiai parodyti Lietuvos rinkėjui.