Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, ragindamas jį nuraminti Lietuvos žmones, kad pensinis amžius ilginamas nebus. Lietuvos banko pareiškimai šiuo atveju yra ekspertinio pobūdžio pasvarstymai, ir jie nebūtinai turi pavirsti konkrečiais sprendimais.

2018 m. birželio 1 d. Lietuvos bankas pateikė savo požiūrį į Vyriausybės planuojamą pensijų reformą ir atkreipė dėmesį į visuomenės senėjimo problemą. Lietuvos banko skaičiavimu tam, kad pensijų dydis ir atlyginimų santykis būtų toks pats, koks yra dabar, iki 2040 m. tektų įgyvendinti nepopuliarius sprendimus, vienas jų – pensinį amžių ilginti dar 7–8 metais (juos pridėti prie 65 metų, kurie bus pasiekti 2026 m.).

„Visuomenėje tokie Lietuvos banko vertinimai sutikti gan jautriai ir neigiamai, jog tai pradėjus įgyvendinti gali būti prieita prie to, kad vidutinė gyvenimo trukmė sutaps su išėjimo į pensiją amžiumi. Pažymėtina, kad nors Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė kasmet ilgėja, tačiau ji vis dar yra 6 metais trumpesnė nei Europos Sąjungos vidurkis (86,6 metai)“, – sako L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, šiuo metu 4 dirbantiesiems tenka 1 pensininkas. Prognozuojama, kad 2060 m. 1 pensininkas teks 2 dirbantiesiems. Tai neišvengiamai didins spaudimą šalies pensijų sistemai. Sprendžiant visuomenės senėjimo problemą, Lietuvoje jau nuo 2012 m. palaipsniui ilginamas pensinis amžius, kol 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius suvienodės ir bus 65 metai. Taip pat nuo 2018 m. ilginamas būtinasis stažas senatvės pensijai gauti, šiemet jau siekiantis 30,5 metų. Jis didės po pusę metų kasmet, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Minimalus stažas pensijai lieka 15 metų. Europoje pensinis amžius siekia 65–67 metus. Todėl, kalbant apie tolesnį pensinio amžiaus ilginimą, tai yra raudonoji linija, kurią peržengti jau būtų pavojinga – žmonės nebegalėtų pasidžiaugti oria senatve.