Valdžia ir vėl taikosi į Jūsų pinigus. Ir vėl problemas siūloma spręsti pradedant tvarkytis ne valdžios, bet, pirmiausia, Jūsų kieme. Ir vėl į neefektyviai veikiančio valstybės aparato keliamas pasekmes žiūrima užmerktomis akimis. Kad jau taisytinų vietų valstybiniame sektoriuje nematyti, o valstybės biudžete vis tiek norisi daugiau pinigų, mat labai didelė dalis gyventojų gyvena ant skurdo ribos, problemą reikia spręsti.

O sprendimą norima krauti ant gyventojų pečių (kur gi daugiau), šįkart užsimojus surinkti kapitalo ir Nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Suprask, tie, kurie Lietuvoje gyvena sąlyginai geriau, neduokdie, nuo Nepriklausomybės atkūrimo prabėgus porai dešimtmečių sugebėję užgyventi šiek tiek turto, jau laikomi buožėmis, spėjusiais per daug atsipalaiduoti nuo socialistinio režimo ir pajusti vakarietišką laisvę. Esą jie turintys per daug turto, tad reikia jį apmokestinti. Maža to, vėl siūloma įvesti progresinius mokesčius, tad jei uždirbate kalną pinigų per mėnesį (pasirodo, yra svarstymų, jog kalnas yra 1800 eurų), Jūs turėtumėte mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį.

Neseniai dvigubos pilietybės temos kontekste kėliau klausimą, ar Lietuvai reikalingi jos piliečiai? Dabar kyla dar vienas – ar Lietuva (tiksliau – valdžia) gerbia savo piliečius? Minčių kyla įvairių.

Save bei savo didžiausią turtą – piliečius, kurie išlaiko šią valstybę (ir valdžią) gerbianti valstybė gyvenimo sąlygas Lietuvoje turėtų lengvinti. Tačiau mūsų politikų akimis gyvenimo lengvinimas suprantamas einant naujų mokesčių įvedimo keliu. Mano nuomone, save gerbianti valdžia apie mokesčių kėlimą, naujų mokesčių įvedimą, tarkim, nekilnojamam turtui, turėtų kalbėti tik padariusi viską, kad valstybės balanse turimas turtas ir visas viešasis sektorius dirbtų maksimaliai efektyviai. Tik tokiu atveju galima prašyti Lietuvos piliečių papildomų indėlių į Lietuvos biudžetą. Tad, siūlantieji naujus mokesčius, ar išdrįsite, pridėję ranką prie širdies ir žiūrėdami į naujų mokesčių taikiklyje esančių piliečių akis, jiems patvirtinti, kad visi valdžios namų darbai padaryti, kad atsikratyta sovietinio palikimo galvose ir kabinetuose?

Prieš labiau apmokestindama gyventojų nekilnojamą turtą, valdžia, pirmiausia, privalo optimizuoti savo valdomą nekilnojamą turtą. Ekonomistai, visuomenininkai, nevyriausybinės organizacijos metų metus siūlo idėjas, kaip keisti situaciją pradedant tvarkytis savo ūkyje. Pavyzdžiui, nereikalingą valstybės funkcijoms atlikti turtą parduodant (poilsio namų ir pirtelių pasiūla rinkoje nemaža), kadangi dar 2016 m. valstybės valdomo turto metinėje ataskaitoje nurodoma, kad valstybė turėjo 196 792,89 kv. metrų laisvo, nenaudojamo nekilnojamojo turto.

Tvarkyti valstybės ūkį galima ne tik parduodant nenaudojamą valstybės nekilnojamą turtą. Yra ir daug kitų būdų: pavyzdžiui, optimizuoti naudojamą infrastruktūrą keliant institucijas po vienu stogu bei iškeliant tam tikras institucijas iš centrinių Vilniaus gatvių, kuriose šių institucijų buvimas nėra būtinas, o jų vietas užleidžiant privačiam sektoriui. Kai kuriose valstybės įmonėse vienam darbuotojui tenkantis bendrų kabinetinių patalpų plotas yra tris kartus didesnis nei numatyta Vyriausybės rekomendacijoje (neviršyti 10 kv. m.).

Ir tai dar ne viskas. Taip pat galime mažinti biurokratinį aparatą, užtikrinant, kad valstybės pinigai nėra leidžiami pavėjui išlaikyti neegzistuojančioms pareigybėms. Verta paminėti, jog per pastarąjį dešimtmetį, mažėjant gyventojų skaičiui, valstybės tarnautojų skaičius išaugo 40 procentų (LLRI duomenys). Kitaip tariant, reikia gydyti piktžaizdę – efektyvinti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbą, o ne traukti paskutinius pinigus iš ir taip daugybę mokesčių sumokančių Lietuvos piliečių.

Verta pabrėžti ir tai, kad kone trečdalis savivaldybių valdomų įmonių dirba nuostolingai (Valstybės kontrolės audito duomenys), o šių metų pirmąjį pusmetį nuostolingai dirbo dauguma (!!!) „Lietuvos geležinkelių“ antrinių įmonių, tokių kaip „Geležinkelių tiesimo centras“, „Geležinkelių apsaugos centras“ ir kitos. Ekspertų nuomone, nuostolingai veikiančių įmonių žaizda turi būti gydoma, įmonių akcijų dalį parduodant privačiam sektoriui, tačiau išlaikant kontrolinį akcijų paketą valstybės balanse.

Ar save gerbianti valstybė turtingai gyvenantiems savo piliečiams pasakytų „Jūs per daug uždirbate?“. Turtingiausi žmonės paprastai yra verslininkai, kurių įmonės yra pagrindiniai darbo vietų Lietuvoje steigėjai, tad, galima sakyti, šie verslininkai yra valstybės pasididžiavimas. Taigi, kas ir kodėl dirbtinai kelia priešpriešą tarp turtingųjų ir skurdžiau gyvenančių, akcentuodami tą „atskirtį tarp turtingiausių ir skurdžiausių Lietuvos gyventojų?“. Juk problemos esmė ne ta, kad gyvenantys turtingai gyvena per gerai (nebent tai, kad lietuviai yra labai pavydūs ir džiaugiasi, kai dega kaimyno namas yra tikra tiesa).

Esmė tame, kad uždirbantys mažiausiai už tą atlyginimą negali gyventi oriai. Sumažinkime darbo apmokestinimą, apie kurį, kaip vieną esminių stabdžių naujų darbo vietų kūrimui ir atlyginimų kėlimui kalba verslininkai. Tą, beje, siūlo daryti ir Europos Komisija. Drastiškai mažinkime mokesčius šeimoms, auginančioms vaikus, kurkime joms kitas reikalingas paskatas. Taip spręsime valstybės biudžeto problemas, o ne sieksime iš ir taip daug sumokančiųjų pareikalauti dar daugiau.

Deja, valdžia kartais pasuka jiems lengvesniu keliu – užsimoja įvesti progresinius mokesčius, dažnai juos pristatant kaip „teisingesnius“. Tačiau išlikite kritiški ir abstrakčių šūkių nepriimkite kaip faktų – kol teisingumo jausmas valstybėje nejaučiamas instituciniu lygiu, vargingesnių ir turtingesnių Lietuvos gyventojų priešinti mokesčiais nederėtų. Tokiomis sąlygomis reikalauti iš dalies Lietuvos gyventojų mokėti didesnius mokesčius neatrodo solidaru: ar tikrai solidarumu galime pavadinti priverstinai (mokesčių pavidalu) didesnius įnašus į biudžetą?

Gerbiami mūsų pačių rinkti valdžios atstovai, ar rodote deramą solidarumo pavyzdį? Kaip mes, piliečiai, galime norėti būti solidarūs ir rūpintis savo bendrapiliečiais, kai valdžia nerodo solidarumo mums, bet patys solidarumą iš mūsų nori išgauti privaloma tvarka?

Lukas Radžiūnas yra TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininkas