L. Kasčiūnas
2021.10.08

Laurynas Kasčiūnas. Nuo saugumo iššūkių iki nelegalios migracijos srautų suvaldymo

Laurynas Kasčiūnas. Nuo saugumo iššūkių iki nelegalios migracijos srautų suvaldymo

Nors konvencinės grėsmės niekur nedingo, visgi didžiausias dėmesys saugumo ir gynybos politinėje darbotvarkėje tenka hibridinėms grėsmėms. Šiandien atakos tikslu yra tapusi ne konkreti teritorija, o visuomenė. Todėl kalbėdami apie kovą su tokiomis grėsmėmis, turime kalbėti apie piliečių vaidmenį ginant savo šalį, jų atsparumą, nes būtent atsparūs įvairioms grėsmėms, gebantys jas kritiškai įvertinti, suvokiantys savo pareigas ir vaidmenį užtikrinant saugumą ir gynybą, pasiryžę prie jos prisidėti piliečiai, yra geriausias gynybos ir atgrasymo šaltinis.

Prasidėjus rudens politiniam sezonui, verta aptarti tiek tai, kas šioje srityje padaryta, tiek laukiančius darbus ir planus. Per pastaruosius dabartinės kadencijos metus išties pavyko pasistūmėti į priekį, nežiūrint to, kad šią vasarą krizių valdymas koregavo politikų planus.

Atnaujintos strategijos kryptys ir prioritetai

Pirmiausia parengtas atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektas. Strategiją reikėjo atnaujinti tam, kad joje būtų atspindėti šiandieniniai globalūs iššūkiai ir grėsmės. Keičiasi pati saugumo samprata, atsiranda naujų prioritetų. Todėl tai nėra vien tik apie karines konvencines grėsmes. Tai ir COVID-19 pandemijos poveikis nacionaliniam saugumui, krizių valdymo sistemai, ir iš to kylantys iššūkiai dėl globalių tiekimo grandinių patikimumo, valstybės rezervo pakankamumo. Taip pat matomi augančios Kinijos įtakos pasaulyje keliami iššūkiai, susiję su bandymais dominuoti strateginiuose ūkio sektoriuose. Atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje įvirtintas visuotinės gynybos principas, kuris remiasi civilinių institucijų, privataus sektoriaus ir visuomenės aktyviu įsitraukimu į nacionalinį saugumą ir pasirengimu tiek ginkluotai gynybai, tiek nekarinėms grėsmėms. Kuriant visuotinės gynybos sistemą dar tūri būti patvirtintas Valstybės gynybos planas, apimantis ginkluotą ir neginkluotą gynybą, ir Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija. Reikia sudaryti teisines ir organizacines prielaidas užtikrinti bendrą ir efektyvų krašto apsaugos bei vidaus reikalų sistemos institucijų pasirengimą valstybės gynybai, aprūpinimą modernia vieno standarto ginkluote, taip pat pareigūnų rezervo sistemos formavimui.

Visuotinio pasipriešinimo sistemos kūrime esminis vaidmuo tenka švietimui, be kurio neįmanoma sukurti stiprios pilietinės visuomenės, gebančios atsilaikyti prieš bet kokį agresorių ir jo veiksmus. Istorinės atminties puoselėjimas, pilietiškumo ir patriotizmo ugdymas, orientuojantis į paktinius įgūdžius – svarbiausi dalykai, stiprinantys žmonių kolektyvinę tapatybe, ryšį su tauta, atsakomybę už savo valstybę. Nuo jų priklauso visuomenės atsparumas ir valia priešintis bei gintis. Be viso šito visuotinis pasipriešinimas būtų butaforija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tame turi matyti ilgalaikį interesą ir imtis lyderystės jau mokyklose auginant visuomenės pilietinę galią, stiprinant patriotizmą ir atsparumą įvairioms grėsmėms. Tam reikia stiprinti švietimo įstaigų bendradarbiavimą su krašto apsaugos sistema, kas sudarytų platesnes sąlygas pedagogams tobulinti savo kompetencijas nacionalinio saugumo ir gynybos srityje bei gebėjimus taikyti jas moksleivių ugdymo procese. Prie to gali ir turi prisidėti krašto apsaugos profesionalai. Taip pat reikia peržiūrėti ugdymo programų turinį, stiprinant mokinių pilietiškumo kompetencijų ugdymą, įgyvendinat inovatyvias ir patrauklias mokymo priemones. Tokios programos sudominti ir vienyti skirtingų vertybinių nuostatų, įsitikinimų jaunimą.

Kitas ne mažiau svarbus darbas – parengtos efektyvesnio integruoto ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo koncepcijos įgyvendinimas. Lietuvoje veikianti ekstremalių situacijų ir krizių valdymo sistema neatitinka šiandieninių ir ateities iššūkių – matomas strateginio lygmens lyderystės, koordinavimo trūkumas, neefektyvus dviejų valdymo lygių – valstybės ir savivaldybių – sąveikumas ekstremaliųjų situacijų metu, neužtikrinamas kompetentingas krizių prevencijos, valdymo ir padarinių likvidavimo mechanizmas. Todėl reikia sukurti integruotą ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo sistemą, kuri stiprintų Lietuvos pasirengimą svarbiausioms grėsmėms ir didintų valstybės atsparumą įvairioms krizėms, turinčioms tiek civilinį, tiek karinį aspektus, ir kurios branduolį sudarytų nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centras.

Stabilizuota padėtis pasienyje

Bene didžiausias, daugiausia pastangų ir resursų šiuo metu reikalaujantis iššūkis – nelegalios migracijos krizė pasienyje, kilusi dėl Baltarusijos režimo vykdomos ir finansuojamos hibridinės atakos, kurioje nelegali migracija pasitelkiama kaip atsakas į ES palaikymą Baltarusijos pilietinei visuomenei, politinei opozicijai, demokratiniams procesams ir ES sankcijoms režimui. Lietuvą užplūdus nelegalių migrantų srautams, Vyriausybė, ypatingai vidaus reikalų sistemos institucijos, remiamos krašto apsaugos sistemos, operatyviai ėmėsi būtinų veiksmų kovai su šia ataka. Pradėta tiesti koncertina, imtasi neteisėtų migrantų apręžimo politikos ir aktyvios komunikacinės kampanijos, kad Lietuva nėra draugiška neteisėtai migracijai valstybė, kad čia praeinamo kiemo į Vakarus nėra ir nebus, priimti įstatymų pakeitimai, paspartinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, apriboję neteisėtai sieną kirtusių migrantų judėjimą Lietuvoje, sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos operatyviam fizinio barjero prie sienos su Baltarusija įrengimui. Dabar matome, kad visi tie sprendimai ir priemonės, taip pat Lietuvos patirtis stabdant neteisėtos migracijos srautus stabilizavo situaciją ir tapo pavyzdžiu kitoms ES šalims.

Lietuvai pavyko atkreipti ES institucijų dėmesį, kad ES išorinės sienos apsauga yra visų šalių narių bendra atsakomybė, nes tai turi tiesioginę įtaką visos ES saugumui. Lietuva teikia konkrečius pasiūlymus kartu su kitomis ES šalimis narėmis skubiai keisti ES migracijos ir prieglobsčio politiką taip, kad ji atlieptų hibridinių atakų atvejus, kada neteisėta migracija naudojama kaip politinio spaudimo įrankis. ES valstybės turi turėti įrankius efektyviai reaguoti į nelegalius sienos kirtimo atvejus, prieglobsčio prašymus priimti tik sienos kirtimo postuose ir diplomatinėse atstovybėse. Reikia ir didesnio ES įsitraukimo į sienų apsaugos politikos įgyvendinimą, įskaitant ir jos finansinį indėlį užtikrinant ES sienų saugumą.

Stabilizavus padėtį, dabar labai svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinamas Fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymas, pagal kurį turi būti įrengtas fizinis barjeras, t. y. tvora, su integruotomis moderniomis stebėjimo ir kontrolės sistemomis.

Kiti artimiausio laikotarpio uždaviniai – neteisėtai Europos Sąjungos sieną kirtusių ir prieglobsčio negavusių migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis. Dalis užsieniečių sutinka savanoriškai grįžti, – jiems nuperkami bilietai, būtini daiktai, duodama €300 išmoka, tačiau bus nemažai tokių, kuriuos reikės priverstinai grąžinti. Todėl kartu su šalimis partnerėmis reikia tartis dėl efektyvaus neteisėtų migrantų grąžinimo, tokių operacijų organizavimo. Ne mažiau svarbu sutelktomis ES ir NATO pastangomis ardyti nusikalstamus žmonių gabenimo tinklus, siekti organizatorių teisinio persekiojimo ir sankcijų prie to prisidedančioms valstybėms.

Žingsniai technologinės nepriklausomybės ir priešiškos įtakos mažinimo link

Galima pasidžiaugti pažanga įgyvendinant Vyriausybės programoje įtvirtintą įsipareigojimą per artimiausius 5 metus užtikrinti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiūriu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktūrą, nebūtų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga. Seime priimtomis įstatymų pataisomis pavyko užkirsti kelią nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, pirmiausia diegiant 5G mobilųjį ryšį.

Tačiau technologinė nepriklausomybė nuo nepatikimų gamintojų ir tiekėjų tuo neturi apsiriboti. Reikia sugriežtinti investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą taip, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose galėtų dalyvauti tik europinės ar transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai.

Nedraugiška išorinė įtaka gali būti daroma ne tik per įsitvirtinimą valstybių ekonomikose, investicijas į strateginius ūkio sektorius, priešiškos propagandos ir dezinformacijos sklaidą ar bandymus kištis į valstybių demokratinius procesus, bet ir per lobistinę veiklą, bandant paveikti valstybės politikus, pareigūnus ir tarnautojus nedraugiškos užsienio šalies interesų naudai, paramos fondus, finansuojant nedraugiškoms užsienio šalims naudingus įvairaus pobūdžio projektus, organizuojant kultūrinius renginius kuriuose dalyvauja nedraugiškų užsienio šalių „minkštosios galios“ atstovai, padedantys formuoti tam tikrus tapatybinius elementus, priartinti tokiuose renginiuose dalyvaujančius žmones prie tų šalių kultūrinės ir informacinės erdvės. Norint užkardyti tokią priešiškų užsienio jėgų latentinę veiklą, ypatingai ankstyvojoje fazėje, sukurti nacionalinę sąsajų su nedraugiškomis užsienio šalimis turinčių subjektų registravimo sistemą, kuri leistų atpažinti tokius subjektus ir laiku išvengti priešiškos užsienio įtakos bei užkardyti iš to kylančias grėsmes. Labai panaši sistema taikoma JAV ir Australijoje.

Reikalingas naujas poligonas

Galiausiai nereikia pamiršti ir konvencijų grėsmių. Geopolitinė ir saugumo situacija regione išlieka įtempta – šiandien prie rytinių NATO sienų Rusija stiprina ir didina savo karinius pajėgumus, Kaliningrado srityje dislokuotos Iskander raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą ir pasiekti daugelį Europos sostinių, modernizuojamas branduolinis arsenalas, Ukrainoje iki šiol palaikomas įtampos židinys, taip pat matomi bandymai eliminuoti Baltarusijos valstybingumą ir šios šalies tolesnę nepriklausomą raidą. Todėl, stiprinant gynybą ir atgrasymą, būtina siekti ilgalaikio NATO sąjungininkų pajėgų buvimo Lietuvoje ir toliau plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje ir joms veikti šalies teritorijoje.

Šioje vietoje labai svarbus naujo poligono įrengimo klausimas. Esamų šešių poligonų pajėgumų nepakanka išaugusių karinio rengimo poreikių tenkinimui, nebeįmanoma tolygiai paskirstyti karių treniravimosi vietų. Todėl reikalingas naujas septintas poligonas, kuris užtikrintų treniravimąsi bataliono dydžio kariniam vienetui. Poligonas sudarytų sąlygas išlaikyti ir siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje, užtikrintų NATO priešakinių pajėgų bataliono ir kitų užsienio karinių vienetų, dislokuotų Lietuvoje, ilgalaikes investicijas bei užtikrintų kokybišką Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių rengimą.

Reikia kaip galima greičiau priimti reikalingus sprendimus naujo poligono steigimui. Svarbiausias prioritetas ieškant vietos naujam poligonui – pakankami laisvos valstybinės žemės plotai, kurie būtų perduoti Lietuvos kariuomenei. Lygiagrečiai plėtoti dialogą su visuomene, aplinkosaugininkais ir vietos bendruomenėmis, sukurti tam tikrą paskatų paketą, nes poligonas yra ne iššūkis ar problema, o galimybės savivaldai – tai naujos darbo vietos ir investicijos.

Taigi, tai yra svarbiausi saugumo ir gynybos darbotvarkės klausimai, kuriais reikalingas visų politinių jėgų, visų valstybės valdžios institucijų susitelkimas ir vienybė, ypatingai pastarųjų hibridinių atakų ir krizių kontekste.

Kitos aktualijos

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė
2021.10.21

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo viešinti duomenis apie visuomenės informavimui skirtas lėšas

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo viešinti duomenis apie visuomenės informavimui skirtas lėšas
Skaityti daugiau
J. Šiugždinienė
2021.10.15

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti