Praėjo ketvirtadalis amžiaus, tačiau jaunimas, stovėjęs prie bokšto ar parlamento, iki šiol negrįžo į Lietuvos politiką.

Eurika Masytė, kurios dainą “Laisvė” žinojome visi, šiuo metu gyvena ir kuria lietuvišką televiziją Airijoje. Kaip ir keli šimtai tūkstančių daugiausia jaunų lietuvių Jungtinėje Karalystėje, dešimtys tūkstančių Airijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Masinis jaunų žmonių “LEXIT” iš Lietuvos ir iš lietuviškos politikos vyksta tyliai, be jokio referendumo.

Tai tampa gyvenimo norma, kuri seniai nejaudina senstančių valdančiųjų. Gyventojų amžiaus vidurkis Lietuvoje išdidžiai auga, šiandien – 55 metai, rytoj – 65. Senėjimo procesas atsispindi ir Seime.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad lyginant 2012 m. ir 2016 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančių politikų amžiaus vidurkį, mes pasenome dar dvejais metais – nuo 47 m. iki 49 m. Svarbiausių parlamentinių partijų pirmųjų dešimtukų amžiaus vidurkis dar didesnis – 53 metai. Jauniausi (nuo skalės pabaigos juos skiria kiek daugiau nei dešimtmetis) ir iš esmės vienmečiai – liberalai ir Tėvynės Sąjunga/krikščionys demokratai (46,9 ir 47,2), jubiliejų jau atšventė darbiečiai (50), valstiečiai (54), socialdemokratai (54,5), patys vyriausi – lenkai (56) bei prie pensijos labiausiai priartėję tvarkiečiai (60). Dabartinės vyriausybės ministrų amžiaus vidurkis taip pat skalės pabaigoje: 56 metai. Taigi jeigu pokytis vyksta – tai labiau dešiniojoje pusėje.

Kairiosios partijos, bent jau viešai, į jaunąją kartą neapeliuoja. Garsiau šia tema kalba TS-LKD lyderis, pretenduojantis į premjerus, kurio amžiaus skirtumas lyginant su dabartiniu ministru pirmininku – beveik du dešimtmečiai. Tuo metu dabartinis Estijos premjeras tik trejais metais vyresnis (37), o Estijos vyriausybės narių amžiaus vidurkis – 43.

Jaunimui vis aktyviau išvykstant iš šalies, mažėja ir dalyvaujančių rinkimuose skaičius – jau seniai sustojome ties 50 procentų riba. Tuo metu jaunimas užsienyje taip pat balsuoja vis pasyviau: iš ketvirtadalio tautos, pasitraukusios į užsienį, 2012 metų Seimo rinkimuose dalyvavo tik 13000 piliečių.

Šiais metais vien užsiregistravusiųjų rinkimams skaičius siekia vos 8000. Pastarąjį skaičių būtų galima teisinti tinkamai neveikiančia VRK www.rinkejopuslapis.lt sistema, tačiau problema slypi ne tik techninėse detalėse. Senstanti Lietuvos politikų karta nerodo jokio aktyvesnio noro atsinaujinti.

Patyrę ir įtakingi JAV Kongresmenai daugiau nei trečdalį savo laiko skiria naujų lyderių paieškai ir būrimui – tokiu būdu jie aktyviai kuria savo darbų ir idėjų tęstinumą. Kiekvieno tokio Kongresmeno aplinkoje nuolat sukasi nuo dešimties iki šimto įvairiausių savanorių, kuriems sudarytos sąlygos darbuotis šalia savo lyderio JAV Kongrese. Lietuvos Parlamente, deja, geriausius universitetus baigusiems ir įvairias kalbas mokantiems jauniems patarėjams, neatsirastų net vietos – ją visą užima didelis skaičius Seimo narių.

Galingi JAV dešiniųjų ir kairiųjų partiniai fondai nuolat ugdo jaunus partinius lyderius, kurie netrukus tampa jaunais Kongresmenais ar net jaunais kandidatais į prezidentus (kaip keturiasdešimtmetis Rubio). Per ketvirtį amžiaus mūsų partiniai lyderiai tokių lyderystės mokyklų, beje, ypač populiarių ir Vokietijoje, nesukūrė. Konkurencija niekam nereikalinga. Mūsų mokyklose istorijos egzaminas ir toliau yra pasirinktinis, o pilietiškumo ugdymas atsiranda tik paskutinėse klasėse.

Tuo metu JAV ar Izraelio mokyklose nuo pat mažų dienų kasdien mokoma pagarbos savo Tėvynei.

Tai, beje, nėra sudėtingi dalykai – daug lengvesni nei naujų darbo vietų kūrimas, investicijų paieška, beviltiškai vėluojanti švietimo ar valstybės valdymo reforma, be kurių jaunimo nesusigrąžinsime. Kaip ir dviguba pilietybė, internetinis balsavimas ar Seimo nariai renkami užsienyje. Tačiau, jeigu norime neužgesti lėta mirtimi, bent jau įvardykime tai sau kaip aiškų tikslą.

Savo ruožtu, norėčiau tarti kelis žodžius mūsų išvykstančiam jaunimui. Dar po ketverių metų tokio LEXIT iš Lietuvos ir jos politikos galite nebeturėti kur grįžti. Senstantis Lietuvos kūnas ir dvasia nebeturės fizinių ir dvasinių galių susidoroti su iššūkiais, kurie tik didėja tiek šalies viduje, tiek išorėje. Aplink pilna piktavalių, kurie tik laukia valandos, kuomet mes baigsime rūpintis savo valstybe, savo išvykstančiais vaikais ir tiesiog susikoncentruosime į savo asmeninių kasdienių poreikių tenkinimą. Galėtume dar daug nuveikti – sujungę jėgas su savo artimiausiai sąjungininkais išvaikyti priešus, valstybę nuo sovietinių kerpių bei pelėsio apvalyti, kaimynams europietiškus namus padėti pastatyti.

Pradėkime nuo mažų žingsnių: iki šių metų spalio 3 galima ir užsiregistruoti balsavimui www.rinkėjopuslapis.lt – įveikti technines kliūtis ir spalio 9 dieną tiek užsienyje, tiek Lietuvoje balsuoti už visus, kurie gali prikelti Lietuvą iš naujo. Reitinguokite ir aktyviai rinkitės tuos, kuriais tikite, tuos, kurie atspindi Jūsų požiūrį ir vertybes. Galų gale nepadarykite klaidos, kurią nesenai padarė britų jaunimas. Jūs dar turite kelias savaites, kurių britai, deja, jau niekada neturės.