2019.03.28

Liepsnose slepiamas apsileidimas

Šiemet pavojingus laukų gaisrus ugniagesiai gesino jau daugiau kaip 300 kartų. Dažniausiai taip žmonės slepia savo neūkiškumo pėdsakus.

Šiemet pavojingus laukų gaisrus ugniagesiai gesino jau daugiau kaip 300 kartų. Dažniausiai taip žmonės slepia savo neūkiškumo pėdsakus. Jei žolė pernai būtų šienauta ar ganyta, net nerastum, ką deginti. Gamtai tai didžiulis nusikaltimas – ne tik moralinis, bet ir materialus. Ūkininkas to niekada nedarys, jo pievos būna nušienautos ir nuganytos.

Tai dažniausiai žmonių, nieko nedarančių savo žemėje, darbas, apsileidėlių ir tinginių skriauda sąžiningiesiems.

Visi žinome, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.

Pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nepranešant ugniagesiams ar nebandant užgesinti patiems, žemės savininkai gali būti nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda.

Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 30 iki 170 eurų, taip pat sumažinamos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Daug tai ar per mažai?

Palyginkime sumą su žala, kurią patiria ne tik gamta, bet ir žmonių turtas. Kartais nepataisomos nelaimės ištinka liepsnų apsupto namo gyventojus – pernai neišvengta ir žūčių.

Kaip rodo daugiametė statistika, daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Pernai šį mėnesį buvo užgesinti 2438 žolės gaisrai.

Gausus liepsnų šiemet buvo kovo 22–24 dienų savaitgalis. Nuo penktadienio iki sekmadienio ugniagesiams Lietuvoje daugiau kaip 200 kartų teko vykti gesinti žolės gaisrų. Penktadienį ugniagesiai vyko į 53 iškvietimus, išdegė apie 8 ha žolės, 5,5 ha iš jų – Vilniaus apskrityje, čia ugniagesiai vyko 28 kartus.

Dešimt kartų žolė gesinta Kauno apskrityje, septynis – Šiaulių. Vieną padegėją Šilutės rajone sučiupo pasieniečiai. Pasienio ruože ugniagesiai gesino keliose vietose liepsnojusią žolę, o pasieniečiai sulaikė vyrą, įtariamą jos padegimu.

Šeštadienį gauta 113 iškvietimų, liepsnojo 23,5 ha žolės, iš jų daugiau kaip 16 ha išdegė Vilniaus apskrityje, ten vykta 57 kartus. Utenos ir Kauno apskrityse gauta po 17 iškvietimų. Sekmadienį gauti 63 iškvietimai, išdegė per 8 ha žolės, 5,1 tūkst. – Vilniaus apskrityje, čia vykta 32 kartus.

Kauno ir Panevėžio apskrityse gesinta po septynis gaisrus, Alytaus – tris. Atkreipkime dėmesį: daugiausia žolės išdegė Vilniaus apskrityje. Paradoksas – žemė čia brangiausia, o prižiūrima blogiausiai visoje Lietuvoje.

Kaip rodo naujausi duomenys, nuo metų pradžios atvirose šalies teritorijose jau kilo 463 gaisrai, per kuriuos išdegė daugiau kaip 52 hektarai pievų ir kitų teritorijų.

Pernai tokiu pat metu išdegęs plotas buvo 30 hektarų, nors gaisrų buvo kilę daugiau (489). Šiemet daugiausia – net 308 – gaisrų kilo pievose ir ražienose, kur sudegęs plotas sudaro 48 hektarus. Dar 6 gaisrai kilo miškuose, juose išdegė 0,5 hektaro miško paklotės. Šie gaisrai taip pat kilo nuo uždegtų pievų.

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai nuolat įspėja, jog žolės deginimas yra draudžiamas, be to, yra pavojingas, nes greitai plintanti ugnis gali persimesti į pastatus. Per sausą žolę ugnis keliauja 25 kilometrų per valandą greičiu, tuo tarpu einančio žmogaus greitis siekia apie keturis kilometrus per valandą.

Sparčiausiai dega aukšta ir sausa žolė, jos liepsnos gali pasiekti net dviejų–keturių metrų aukštį. Ugniagesių, aplinkosaugininkų baudos už gaisrus atkeliauja tada, kai pievoje ar ganykloje telieka pajuodusi žemė. Tačiau žolių brūzgynai, piktžolynai neatsirado žiemą… Jie vešėjo vasarą, ir seniūnai, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai privalėjo pamatyti šituos apleistus plotus.

Lietuvoje yra apie 100 tūkst. hektarų mulčiuojamų žemių, kurių savininkai gauna tiesiogines išmokas, nors nesukuria jokios pridedamosios vertės. Įdomu, kokius plotus jie šį pavasarį „mulčiavo“ liepsnomis?

Šiais metais Nacionalinė žemės tarnyba planuoja atlikti 12 tūkst. žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų. Numatyta, kad daugiau kaip 60 proc. jų bus planiniai, likę – neplaniniai: pagal gautus skundus, prašymus arba pakartotiniai patikrinimai, siekiant įsitikinti, ar prieš tai nustatyti pažeidimai yra pašalinti.

Tarnyba teigia, kad kas dieną teritorinių skyrių specialistai nustato maždaug 13 žemės naudojimo pažeidimų.

Nemažą skaičių patikrų sudaro ir neplaninės patikros, kurios atliekamos atsižvelgiant į skundus ar pranešimus apie galimus pažeidimus. Pernai NŽT specialistai patikrų metu visoje Lietuvoje nustatė 1607 žemės naudojimo apleidimo atvejus.

Privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos arba subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę paskirtį, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 70 iki 140 eurų. Jei neprižiūrimas žemės plotas viršija tris, bet neviršija dešimties hektarų, bauda siekia nuo 140 iki 300 eurų. Už nesutvarkytą žemės plotą, kuris viršija dešimt hektarų, gali tekti susimokėti nuo 300 iki 560 eurų. Žemės savininkas už sudegusią pievą gali būti nubaustas net ir tuo atveju, jei nėra įrodoma, kad būtent jis ją padegė.

Tokia teorinė patikros pusė. O reali? Kiek apsileidėlių sumokėjo baudas, kiek atsipirko įspėjimais? Duomenys apie tai plačiajai visuomenei neprieinami… Kiek lėšų Nacionalinė mokėjimo agentūra „sutaupė“, nubraukusi išmokas piktžolynų „ūkininkams“? Informacija viešai neskelbiama…

Jei ir toliau žemės savininkus bausime tik kaip neklusnius vaikus, padėtis nepasikeis. Jie turi pajusti adekvačią atsakomybę už savo apsileidimą, nes pasekmės pernelyg didelės.

Kitos aktualijos

2019.07.27

„Šiandien tiek Europa, tiek Lietuva išgyvena komitetizaciją“

„Šiandien tiek Europa, tiek Lietuva išgyvena komitetizaciją“
Skaityti daugiau
2019.07.11

Siūloma pagaliau apsispręsti dėl kelių sodininkų bendrijose

Siūloma pagaliau apsispręsti dėl kelių sodininkų bendrijose
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti