Stebint Seimo valdančiosios koalicijos formavimo procesą iš šalies, liūdniausia šiame Ramūno Karbauskio kuriamame scenarijuje yra tai, kad visi jo diriguojami statistai nuoširdžiai galvoja, jog tai, ką jie dabar daro, ir yra politika. Jiems neatrodo, kad tai yra primityvumas, provincialumas blogąja prasme. Jie ir patys supranta, kad meluoja, tačiau jiems melavimas, manipuliavimas, demagogija ir yra valstybės reikalų tvarkymas, tai neva ir yra politika.

Valdžioje žmonės – be politinės patirties, tačiau su didelėmis ambicijomis

Greičiausiai taip galvoja visa R. Karbauskio partija, nes ten beveik nėra žmonių, bent kiek suprantančių, kaip veikia demokratiniai parlamentai, demokratiškos partijos. Net šių dienų LVŽS demokratijos flagmanai – Saulius Skvernelis, „valstiečius“ palikęs Vytautas Bakas, disidentas Viktoras Pranckietis – iki rinkimų niekada nėra buvę jokiame vakarietiškos valstybės partijos forume, nėra matę nei Europos Sąjungos, nei NATO institucijų veiklos.

Jiems visai gražiai atrodė R. Karbauskio kalbėjimas apie kažkokią nepolitinę, profesionalų Vyriausybę, jie jautėsi profesionalais, visus niekino, nuolat kalbėjo, jog iki jų šioje valstybėje niekas nieko nesukūrė, tad jie atėję sukurs šviesų rytojų.

R. Karbauskio scenarijaus statistai neturi jokios politinės erudicijos ar žinių. Nuotrupas jie gavo tik po 2016 metų, kai pirmąkart pateko į svarbias valstybės politines pareigas. Pragyvenę jau beveik trisdešimt Nepriklausomybės metų, valdžioje turime politikos pradžiamokslius, žmones be politinės patirties, tačiau su didelėmis ambicijomis mus valdyti. Michailas Bulgakovas visa tai jau seniai yra aprašęs savo romanuose, kai savo akimis pamatė Lenino Rusiją.

Lietuviški Bulgakovo herojai gavo atsakingas politines pareigas todėl, kad stipri politinė sistema taip ir nesusikūrė. Be mūsų, Tėvynės sąjungos politikų, praktiškai nėra europiniame lygmenyje veikiančių partijų lyderių.

Žmonės be supratimo apie demokratiją atėjo į valdžią, nes žmonės nekenčia partijų ir mano, kad nepriklausomas veikėjas yra geriau, kad didelė dalis visuomenės vis dar yra be politinių pažiūrų ir be politinės patirties išrinkti nemeluojančius.

Baisiausia, kad R. Karbauskio kuriamais spektakliais pasibaisėję padorūs žmonės turbūt taip pat galvoja, kad melas ir manipuliacijos yra politika. Taip galvodami, jie dar labiau ta politika nusivilia, o toks nusivylimas perauga į nusivylimą savo valstybe.

Būtent chaoso ir nusivylimo siekia Karbauskio trąšų partneriai.

Lieku įsitikinusi, kad Kremlius nesikišo į rinkimus Lietuvoje ir todėl, kad yra kas maišo chaoso katilą ir be jų.

Stipri krašto apsaugos sistema – ne prioritetas

Naujausi LVŽS vadovaujamos koalicijos susitarimai dėl krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų kelia dar daugiau klausimų.

Kai „valstiečiai“ formavo Vyriausybę po 2016 metų Seimo rinkimų, R. Karbauskis pasakė aiškiai – Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos yra Prezidento sritys. Šiek tiek stebėjausi tokiu pasakymu, nes Vyriausybė už šias sritis atsakinga taip pat.

Tačiau krašto apsaugai iš esmės pasisekė, nes tokiu svarbiu metu, kai reikėjo suvaldyti didelius pinigų srautus, jai vadovavo atsakingas, padorus ir gerai atstovaujantis žmogus su gerai vertinamais viceministrais.

Pasikeitė Prezidentai ir R. Karbauskis su savo partneriais jau nebemano, kad užsienio reikalai ir krašto apsauga yra Prezidento sritys. Kodėl apskritai reikia keisti geriausiai dirbančius šios Vyriausybės ministrus – Raimundą Karoblį, Roką Masiulį? Juk būtent jų padaryti darbai iki šiol buvo vardijami kaip didžiausi šios Vyriausybės pasiekimai.

Stipri krašto apsauga niekada nebuvo R. Karbauskio prioritetas. Prisiminkime jo bandymus priešintis Lietuvos narystei NATO. Atiduoti šią sritį dėl korupcijos teisiamai partijai yra bloga žinia Lietuvos sąjungininkams. Juk krašto apsaugos ministro žinioje ir kontrolėje yra viena jautriausių valstybės tarnybų – karinė žvalgyba, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Sąjungininkų pasitikėjimas čia yra svarbiausia sąlyga. Esu tikra, kad ten dirbantys profesionalai žinos, kaip elgtis, tačiau ar tokia situacija jų darbui padės? Tikrai ne.

Kariuomenė taip pat yra labai jautrus mechanizmas. Čia pasitikėjimas yra kertinis sėkmės akmuo. Krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys išsilavinę žmonės seka politikos įvykius. Galiu tik įsivaizduoti, kaip jiems atrodo žinios apie R. Pakso partijai atiduodamą ministeriją. Partijai, kuri yra turi absoliučiai blogą reputaciją mūsų sąjungininkų akyse. Partijai, kuri neturi jokio ryšio su europietiškomis partinėmis struktūromis. Partijai, kuriai paskolino Seimo narę, kad suformuotų frakciją Seime. Juk tai yra pažeminimas. R. Karbauskis jiems siunčia aiškią žinią – jūs Lietuvai esate nesvarbūs.

Taip supras ir tie, kurie yra pasiruošę ginti Lietuvą drauge.

Ir dėl viso to man labai gėda.