Nūdienė Baltarusijos valdžia, paklusniai bėganti pagal Kremliaus pavadėlį, prikiaulino sesei Lietuvai su rosbelo Astravu daugiau nei bet kas po valstybės atkūrimo. Dabar priekaištauja, kodėl Lietuva nedžiūgauja ir atsiriboja nuo to „tik verslo“, kaltina mus priešiškumu. Elgsena – Rusijos kopija. Močia irgi eina prieš visus, o kaltina neva visi prieš ją. Tačiau ir simptomiška, nes taip rengiamasi tolesniam kiaulinimui.

Eločka iš „Dvylikos kėdžių“ pasakydavo klientams: „sviniujete“. Mes Lietuvoje apvalesni, rafinuotesni, ir vis vien grėsmingai barami. Už ką? Neverslaujam savo pražūčiai ir gal jau rūpinamės visokeriopais atomo taršų monitoriais. Vanduo, oras, nukleidais dulkėti keliai ir investicinis klimatas. Jų išlaidas turėtume rašyti į atskirą spec. sąskaitą Rosbelui. Juk bėda primesta, ne mes tai sugalvojom.

Belieka akylai stebėti, kada mūsų nepalankumas rosbeliškai hibridinei branduolinei agresijai bus aiškinamas neva Lietuva tapusi agresyvi; todėl šauks, teįsijungia taikioji „sąjunginė“ valstybė.

Prisiminkim, juk ir Sausio 13-ąją būtent Lietuva užpuolė Sovietų Sąjungą, ne atvirkščiai. Kremlius neseniai prasištampavo vargo „įstatymų“, kad jei kas puls Baltarusiją, tai gaus atgal visa Galijoto jėga. Ar tik ne Lietuva, nepaklusnioji, bus pirmasis „užpuolikas“?

Turim būti pasirengę viskam.

Gerai, kad ir tarptautinė organizacija, Espoo konvencijos šalių pasitarimas, jau bloga. Ji ką tik pasmerkė Baltarusijos laikyseną ir metodiką – konvencijos laužymą atsainiai parenkant statybos aikštelę prie Vilniaus.