Metų meru tapo Palangos meras Šarūnas Vaitkus
Vakar Lietuvos savivaldybių asociacijos narių suvažiavime paskelbti Metų mero rinkimų rezultatai. Metų mero titulą pelnė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Džiaugiuosi dėl Palangos – tai didžiulis mūsų miesto įvertinimas, visos mano komandos, Savivaldybės administracijos, miesto Tarybos, komunalininkų bei kitų tarnybų, kurios tvarko, puoselėja ir prižiūri aplinką, ir, žinoma, visų Palangos žmonių. Rodos, dar visai neseniai Palanga buvo linksniuojama kaip vietoje stovintis, neaugantis kurortas. Gimiau, augau Palangoje ir man buvo labai skaudu girdėti tokius žodžius. Jau pirmąją kadenciją kandidatuodamas į merus, užsibrėžiau tikslą radikaliai pakeisti viską – nuo infrastruktūros iki viešinimo. Palanga keičiasi, gražėja, pastatyti ir statomi nauji kurorto infrastruktūros objektai. Mes einame link to, kad Palanga būtų puikus šiuolaikiškas ištisus metus veikiantis tarptautinis kurortas. Ir mes tai pasieksime. Pasieksime ir tai, jog žmonės į mūsų kurortą važiuos ne tik ilsėtis, bet ir nuolatos gyventi. Ačiū Dievui, kad gimiau ir galiu gyventi gražiausiame mieste PALANGOJE. Ačiū miesto GYVENTOJAMS ir svečiams už nuoširdų palaikymą ir pasitikėjimą“.
Meras Š. Vaitkus teigė, jog 2017-ieji, už kuriuos buvo įvertintas Metų mero apdovanojimu, nebuvo nei geresni, nei prastesni. Jis tiesiog tęsė dar 2011 m., kai kurorto meru tapo pirmą kartą, pradėtus darbus.
„Kai su komanda 2011 m. laimėjome rinkimus, pirmiausia nusibrėžėme viziją – kokios veiklos norėtume pasiūlyti į Palangą atvykstantiems žmonėms. Taip atsirado planai sutvarkyti Tiškevičių paveldą – parką, tiltą. Abu jie jau sutvarkyti su europinių fondų parama. Vėliau valstybė skyrė lėšų sutvarkyti Gintaro muziejų, o tada atėjo ir Kurhauzo eilė. Man tikrai būdavo gėda, kad miesto centre nuo 2002 m. turime sudegusią, galima sakyti, miesto vizitinę kortelę. Šiandien Kurhauzas sutvarkytas, ir per metus ten įvyksta apie 150 renginių. Nuo liepos mėnesio pradėsime ir medinės dalies atstatymo darbus, tikimės, kad per pusantrų metų sutvarkysime visą kompleksą. Rekonstravome ir „Anapilio“ vilą, kur įkurtas Palangos krašto muziejus. Pradėjome tvarkyti dviračių takus.
Miestas yra tikrai, kaip aš sakau, „išsiurbliuotas“. Bet tam reikia įdėti neįsivaizduojamai daug pastangų. Reikia valyti ir prižiūrėti 25 km pajūrio, priekopes, dviračių takus ir pamiškes, žmonės nori ilsėtis patogiai ir tvarkingai. Mes pagaliau turime tualetą prie jūros, tikiu, kad viešasis interesas laimės ir jis liks, kur yra. Praėjusiais metais juo pasinaudojo 300 tūkst. poilsiautojų“, – sakė meras.
Š. Vaitkus teigė, jog ilgai Palangos ir visos Lietuvos gyventojai gyveno klaidingai manydami, jog kurortui rūpesčio reikia mažiau, nei pasirodė ėmusis miesto vadovo pareigų.
„Mes, ko gero, visi per ilgai buvome klaidingai įsitikinę, kad užtenka to, jog Palanga gali pasiūlyti jūrą, smėlį ir saulę. Prieš nepriklausomybės atgavimą atrodė, kad Palanga visada bus pilna žmonių. Bet žmonės dabar reiklesni, ir mes turime atliepti jų lūkesčius, išsaugoti ir išplėtoti turimą potencialą. Retas pajūrio kurortas gali pasigirti neužstatyta pakrante, mes turime XIX a. grafų Tiškevičių paveldą ir pušynus, kurie sudaro 70 proc. Palangos. Galima sakyti, turime viską, mums tereikia pasistatyti infrastruktūrą. Tokią, kuri būtų patraukli ištisus metus“.
Kalbėdamas apie ateities Palangos viziją, meras Š. Vaitkus atskleidė, jog svarbiausia – sveikatinimo paslaugos.
„Mūsų strategija yra paprasta: sveikatinimas, kultūra, sportas ir pramogos, tinkami visiems sezonams. Ir visa tai, kas statoma dabar ar pastatyta nuo 2011-ųjų, atitinka šią strategiją. Turime naują uždarą 2200 vietų koncertų salę. Iki šios dienos ją aplankė jau 150 tūkst. žmonių. Bet mes tik šiais metais pasirašėme sutartį su koncesininku, su kuriuo sutarta, kad ne sezono metu jis turi surengti ne mažiau nei 77 renginius – po du per savaitę. Ir tai turbūt vienintelis atvejis Lietuvoje, kur ne savivaldybė koncesininkui primoka, o atvirkščiai. Jie įsipareigojo padengti savivaldybės paimtą 3 mln. eurų kreditą statyboms, o savivaldybė dar turi galimybę savo reikmėms – renginiams su visuomene – gauti salę 12 kartų per metus. Jau dabar akivaizdu, kad, kai paskelbiamas gražus renginys, čia suvažiuoja žmonių iš viso regiono – nuo Kretingos iki Šilutės. Salė užpildoma apie 80–90 proc. Kai buvome pasirašę sutartį su Klaipėdos muzikiniu teatru, buvo nuolatiniai anšlagai. Koncertų salės sėkmė aktuali visam miestui – čia kad ir žiemą susirinkę žmonės užpildo viešbučius, eina į restoranus. Tas projektas tikrai „atspėtas“.
Pasinaudoję ES struktūrinių fondų lėšomis pastatėme ir kempingą, kurio iki šiol neturėjome. Koncesininkas įsipareigojo per septynerius metus pastatyti čia 14 rimtų ir žiemą eksploatuojamų namelių su visa įranga. Bet tiek nedelsė – padarė tai per pusmetį, panašu, kad jau vasarą į juos kvies svečius.
Rūpindamiesi sporto infrastruktūra, pastatėme areną, kapitališkai sutvarkėme stadioną. Viskuo gali naudotis ir moksleiviai, ir suaugusieji. Vaikai ir išnaudoja 90 proc. jo laiko, čia jie lanko krepšinį, tinklinį, rankinį, futbolą. Kartu nuomojame tuos statinius šalies ir užsienio rinktinėms“.
Š. Vaitkus kartu pažymėjo, jog investicijos tiek iš šalies biudžeto, tiek Europinėmis lėšomis nenuėjo veltui.
„Mums reikalingos ir vandens pramogos bei galimybė išmokyti vaikus plaukti. Įtikinome valstybę, kad tam reikia skirti lėšų, ir dabar kartu statome 25 metrų ilgio 8 takelių baseiną, kuris tiks nacionalinėms varžyboms, turės SPA centrą. Bet pagrindinis jo pritaikymas turės būti mūsų vaikams. Statistika rodo, kad prie jūros gyvenantys vaikai turi problemą išmokti plaukti – jūroje tai padaryti sudėtinga. Projektas turėtų būti baigtas jau šį gruodį.
Nuo 2011 m. sutvarkyta apie 20 gatvių. Šią vasarą tvarkome įvažiavimą į Palangą, kur, automobiliams spaudžiantis viena kryptimi vienoje juostoje, susidarydavo didelės spūstys, kentėjo ir vietos gyventojai, ir svečiai. Mums pavyko įgyvendinti Palangos aplinkkelio projektą. Tai šimtamilijoninės investicijos, kurios leido atsikratyti milžiniškų krovininių automobilių srautų. Dabar jie važiuoja į Latvijos pusę neužsukę į Palangą.
Vienas reikšmingiausių įvykių – prieš kelias dienas Seimo priimtas nutarimas perduoti patikėjimo teise Palangai Šventosios uostą. Klaipėdos uostui ši našta tikrai buvo per didelė, jie turi ir savų problemų. O mums tai atrišo rankas kaip municipaliniam, savivaldybės, uostui kreiptis dėl ES paramos. Dabar per Žemės ūkio ministeriją rengiame paraišką ES struktūriniams fondams.
Savivaldybė imsis įgyvendinti antrą statybų etapą – čia turi būti įrengtas ne tik pramoginis, bet ir žvejų uostas. Sukursime infrastruktūrą žvejams, kur bus ir speciali įranga įsikelti valtis, ir turgelis, ir žuvies kavinės, specialūs statiniai žvejų įrangai saugoti. Bus tikrai didelis darbas. Bet mes įsitikinę, kad būtent uosto atgaivinimas gali padėti atsigauti visai Šventajai. Apsitvarkę Palangoje, šiandien tikrai ne mažiau dėmesio skiriame ir visai kitai Šventosios infrastruktūrai.
Džiaugiuosi tuo, kad visos vyriausybės supranta, jog kurorto infrastruktūros kokybė yra visos šalies garbės reikalas. Čia poilsiauja 80 proc. Lietuvos gyventojų.Turėdami 19 mln. eurų miesto biudžetą per metus nesutvarkytume nė vienos gatvės. 60 proc. skiriame švietimo sistemai, 20 proc. – kultūrai, 10 proc. – miestui tvarkyti, tad, jei negautume finansavimo specialiems infrastruktūros projektams, nepadarytume nieko. Važiuoju dėl tų projektų į Vilnių keliskart per savaitę. Ir lenkiu galvą prieš visas vyriausybes, kurios padeda Palangai, nekeldamos klausimo dėl to, kuri partija valdžioje savivaldoje ar Seime“.
Metų mero rinkimus rengė portalas Alfa.lt, o rinkimuose balsavo per 170 000 gyventojų.