Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė parengė Želdynų įstatymo straipsnių pakeitimo projektą, pagal kurį būtų aiškiau reglamentuotas želdinių miestuose ir miesteliuose kirtimas bei želdynų apsauga.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti miestų ir miestelių viešųjų erdvių tvarkymo tikslus su darnaus miestų vystymosi principu, užtikrinti geresnę brandžių medžių apsaugą, atliekamų tvarkymo darbų kokybę, įtvirtinti geresnį visuomenės informavimą, maksimaliai atsižvelgiant į bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų nuomonę.

„Keičiantis klimatui ir pasikartojant karščio bangoms Lietuvoje, želdynų politika darosi vis aktualesnė. Įstatymo projektą parengti paskatino matomi atvejai, kai nelaiku, o ir, tikėtina, per didele apimtimi kertami miestų želdynai, nevystant dialogo su visuomene. Tokie atvejai kuria nepasitikėjimo kultūrą tarp visuomenės ir institucijų. Ši situacija kartojasi nuo praėjusių metų. Šiemet piliečiai ir vėl atkreipia dėmesį į tai, kad miestų ir miestelių viešosios erdvės tvarkomos gana beatodairiškai elgiantis su esamais želdiniais ir želdynais, tinkamai nesikonsultuojant su visuomene, brandūs, gyvybingi medžiai kertami ir intensyviai genėjami jų vegetacijos ir paukščių perėjimo bei naujų vadų auginimo metu, paliekant juos be buveinių, taip keliant visuomenės pasipiktinimą“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Šiuo metu Želdynų įstatyme nustatyta, kad tarp kitų želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principų yra biologinės įvairovės apsauga, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės nuomonė. Numatyta valstybės institucijų ir savivaldybių pareiga informuoti visuomenę apie numatomus darbus. Nustatyta, kad želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai. 

Įstatymo projektu siūloma Želdynų įstatymo papildyti nauja sąvoka „brandus medis“, išsamiai paaiškinant, koks medis patenka į tokios sąvokos apibrėžimą. Siūloma įtvirtinti reikalavimą, kad brandžių medžių kriterijus nustatytų Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu, o brandžių medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo iš augimo vietos, intensyvaus genėjimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, vertės atlyginimo tvarką nustatytų Aplinkos ministerija.

Įstatymo 22 straipsnyje siūloma nustatyti apribojimą kirsti ar kitaip iš augimo vietos pašalinti ir intensyviai genėti (daugiau nei 30 proc. lajos) brandžius medžius jų vegetacijos laikotarpiu, išskyrus tuos atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui ir (ar) kelių eismo saugumui.

Plečiamos ir visuomenės informavimo apimtys, siekiant derinant valstybės, savivaldybių, bendruomenių ir visuomenės interesus ir sudarant sąlygas visuomenei išreikšti motyvuotą nuomonę bei į ją atsižvelgti. Savivaldybės būtų įpareigotos aplinkos ministro nustatyta tvarka, iš anksto (ne vėliau kaip per 1 mėnesį) informuoti visuomenę apie planuojamus esamų želdynų ir želdinių tvarkymo ar pertvarkymo darbus, rengiamus viešosiose erdvėse esančių želdynų ir želdinių tvarkymo ar naujų želdynų kūrimo projektus ir jų sprendinius, organizuoti konsultacijas su visuomene.

Tvarkymo darbų kokybė būtų stiprinama nurodant, kad želdinių apsaugos, tvarkymo, atkūrimo ir naujų želdinių veisimo darbams vadovauti ir šiuos darbus atlikti gali tik tinkamą kvalifikaciją turintys vadovai ir darbininkai.