Tikrai svarbiau susidėstyti likusiems antroje vietoje, ką ir kaip veiksime naujame valstybės etape, negu kramtytis, kas atsitiko sename, ką tik užverstame.

Jis jau baigtas, palikim putas istorikams, feiskalbiams bei oracijų sakytojams. Lietuvai reikia darbininkų, o jų turime. Ateina gražaus jaunimo.

Vyriausybė vėl švinta kairiųjų, kaip ir turėjo būti. Kolkas. Kad tik nenuvairuotų į Pinsko pelkes (kur pinčiukai), o valstybės darbus panevaly turės dirbti. Arba per specus, arba nuoširdžiai. Opozicija turės padėti, nes laikai pernelyg rimti vien feisbukų graužtukais mėtytis.

Tebūnie ji protinga, nuosekli, sutelkta ir kritiškai konstruktyvi, nes to reikia tėvynei. Tokia opozicija paprastai lemia stabilumą politinėje sistemoje ir praturtina visumą, paremia didžiosios atsakomybės nešėjus, kad tie nesukluptų pavilioti ar pabūgę kokių išorės nedraugų. Taip ir atrodom, palinkėkim rinkimų laimėtojams gero darbo europinės Lietuvos labui.

Du likiminiai iššūkiai aiškūs jau nuo užvakar. Tai žalias vynas ne vanduo – Lietuvos nusigėrimas ir Astravo holovynas. Abiem klausimais daugumiečiai ir opozicija, neabejoju, sutars.