Seimo narys Andrius Navickas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio veiksmų, prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą, ar Seimo Pirmininko veiksmai nepažeidžia A. Navicko, kaip Seimo nario teisių.

Vadovaujantis Seimo statuto 81 straipsnio 2 dalimi spalio 17 dieną Seimo Pirmininko sekretoriatui buvo įteiktas keturių Seimo narių (A. Navicko, Monikos Navickienės, Vytauto Kernagio, Arūno Gelūno) prašymas dėl Tarpparlamentinės ryšių su Tibetu grupės sudarymo.

Tenka apgailestauti, kad Seimo Pirmininkas V. Pranckietis ne tik neįvykdė to, ko iš jo reikalauja Seimo statutas, bet net viešai „Žinių radijuje“ paskelbė, kad neleis Seime tokiai grupei atsirasti. V. Pranckietis argumentavo tuo, kad jam galėtų būti sudėtinga vykdyti Statuto nuostatas. Taip pat Seimo Pirmininkas tvirtino, kad tokios grupės steigimas pažeidžia Lietuvos užsienio politikos interesus.

Tokia Seimo Pirmininko reakcija nesuderinama su prievole kruopščiai laikytis Seimo Statuto reikalavimų ir „neiškelti savęs“ virš Statuto.

Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 81 str. 2 dalyje nustatyta, kad „Tarpparlamentinės ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu“. Statute nėra keliamos kokios nors sąlygos nei tokių grupių pavadinimui, nei jų atitikimo kurio nors politiko turimai užsienio politikos vizijai. Statute yra nustatyta Seimo Pirmininko prievolė pranešti apie tokios grupės steigimą, tačiau nesuteikta teisė kaip nors filtruoti, kokios grupės gali būti steigiamos, o kokios – ne.

Atkreiptinas dėmesys, kad Tarpparlamentinės ryšių su Tibetu grupės egzistavo visose Seimo kadencijose nuo pat 1996 metų. Taip buvo dėl to, kad iki šiol Seimo Pirmininkai vykdė Statutą ir suprato, kad šis galioja net tada, kai kalbama apie tai, kas asmeniškai Seimo Pirmininkui gali nepatikti.

Statuto 81 straipsnio 6 punkte nurodoma, kad Užsienio reikalų komitetas gali teikti sukurtos komisijos reikalingumo vertinimą ir rekomenduoti arba nerekomenduoti skirti jai kokį nors finansavimą. Tačiau Statute nenurodyta, jog Užsienio reikalų komiteto išvada, kad grupės steigimas netikslingas, gali tapti kliūtimi parlamentarams, kurie mano kitaip, laisvai apsispręsti ir grupę įkurti.

A. Navickas pabrėžia, kad klausimas, ar reikalinga Lietuvos Seime viena ar kita Tarpparlamentinių ryšių grupė, nėra esminis – šiuo atveju labai svarbu apginti Seimo nario laisvą mandatą ir teises.

„Tikiuosi, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija rimtai apsvarstys šį klausimą ir įvertins ydingą praktiką, kuri tęsiasi nuo 2014 metų, kai Seniūnų sueiga, nepaisydama galiojančio Statuto, patarė Seimo Pirmininkui tapti Seimo narių kuriamų Tarpparlamentinių ryšių grupių filtru.  Galbūt iš tiesų  toks ar panašus filtras yra reikalingas, tačiau vienintelis būdas jį įvesti – pakeisti dabar egzistuojančio Statuto normas, o tai iki šiol nėra padaryta. Labai svarbu, kad neužsimirštume ir neatsirastų „lygesni“ Seimo nariai, kuriems, esą, negalioja Statuto nuostatos – deja, Seimo Pirmininkas kartais pamiršta svarbią tiesą, kad ne jis, o Tauta yra tikrasis kiekvieno Seimo nario darbdavys,“ – Seime sakė A. Navickas.