Premjeras Saulius Skvernelis apsisprendė pasiūlyti Aliaksandrui Lukašenkai vietoj pastatytos Astravo atominės elektrinės pastatyti dujinę elektrinę. Galėtų dar pasiūlyti iš branduolinio reaktoriaus pasidaryti raketą ir išskristi į kosmosą. Nebūtų nei Astravo, nei A. Lukašenkos.

Žinoma, nėra blogai, jeigu premjeras, pasiskelbęs norįs būti prezidentu, prabunda ir pagaliau pradeda galvoti, ką daryti su šiuo Rusijos geopolitiniu projektu. Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno pastangomis Espoo konvencijos šalys pripažino Baltarusiją pažeidus šią konvenciją, tad atsiranda naujas pagrindas reikalauti ją uždaryti. Tačiau iš tiesų premjero siūlymas diskredituoja bet kokias pastangas tai padaryti.

Svarbiausia yra tai, kad premjeras, atrodytų, nesuvokia, jog mes esame ES nariai, ir spręsti šią problemą turime ne dvišaliu Lietuvos-Baltarusijos formatu, o visos Europos. Tačiau iš tikrųjų S. Skvernelis tai daro ne dėl suvokimo stokos. Įtikinti ES šalis reikėtų laiko, o Prezidento rinkimai jau už kelių mėnesių, taigi tai – akivaizdus rinkiminis triukas. Tai įrodo ir faktas, kad svarstomo sprendimo turinys yra naujiena šalies Prezidentei ir ji jam nepritaria. Dėl tokios vienasmenės iniciatyvos formuojasi situacija, kai nėra vieningos Lietuvos pozicijos, o Lietuvos gyvybiniai interesai panaudojami asmeninėms politinėms ambicijoms įgyvendinti.

Gavęs pasiūlymą konvertuoti branduolinį kurą į dujas, A. Lukašenka turi dvi galimybes. Pirmoji – pasijuokti ir siūlymą atmesti. Antroji – sakyti „taip, reikia svarstyti, kviečiu premjerą atvykti tartis“. Pirmoji A. Lukašenkos sąlyga būtų panaikinti Lietuvos veto ruošiamam ES-Baltarusijos susitarimui dėl partnerystės. Po to, kai tai įvyktų, Baltarusijos prezidentas jau po mūsų Prezidento rinkimų galėtų pasakyti, kad pinigų tokiai pertvarkai – perkėlimui neturi, ES tam lėšų taip pat nėra numačiusi, tad premjero pasiūlymas ramiai užgestų. A. Lukašenka galėtų skelbti pergalę, nes turėtų ir ES partnerystę, ir de facto Lietuvos pripažintą Astravo atominę.

Taigi panašiau, kad šis siūlymas iš tiesų nėra S. Skvernelio planas, o A. Lukašenkos planas.

Baltarusija vyriausybės kanceliarijoje turi žmonių, norinčių atstovauti A. Lukašenkos bei Klaipėdos uosto stambaus verslo interesams. Prisiminkime, kad vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis jau kartą Seime aiškinosi dėl panašių iniciatyvų. Pasirodo, niekas nepasikeitė.

Šios iniciatyvos sumanytojams geriausia būtų atsistatydinti. Apie tai galėtų pagalvoti ir kiti ministrai, pvz., užsienio reikalų ministras. Sunku būtų patikėti, kad ministrų kabinetas ir užsienio reikalų ministras galėtų pritarti tokiam premjero rinkiminiam šou. Pratylės, nes postai svarbiau?

O užsienio reikalų ministrui dar reikėtų pasidomėti, kodėl kai kurie užsienio reikalų ministerijos diplomatai atvirai agituoja prieš Seime priimtą įstatymą dėl elektros nepirkimo iš Astravo AE?

Vietoj to, kad būtų kuriama ES valstybių koalicija už Astravo izoliavimą, elektros nepirkimą ir uždarymą, dalis Lietuvos diplomatijos yra pasidavusi ir rūpinasi, tik kaip gauti ES lėšų ruošiantis galimai Astravo atominės katastrofai.