Filme, deja, nė kvapo tos dvasios, kuri buvo bemaž visuotinė brolystė, džiaugsmas ir tikėjimas. Didis viltingas aktyvumas visame krašte, apie milijoną ryžtingai vykusių ir stojusių į Baltijos kelią. Tikrų piliečių! O dar Maskva, Čikaga, Gotlandas…

Ką gi, „Nejūdis“ parodo kelias kronikines žmonių grandines ir mitingus su vėliavomis, tačiau tarsi kitoje planetoje, kažkokiame sapne – nejaugi iš tikrųjų tai buvo? Ir čia pat – tariamai realūs veikiantieji filmo asmenys, keistokai besiblaškantys praeiviai be motyvacinės ideologijos ir organizacinės taktikos, be karštai ir dideliuose susirinkimuose diskutuojamų programų, sumanytų ir apsvarstytų akcijų. Šių kelių vargšų, sunerimusių ir besidairančių „Nejūdyje“ tikro Sąjūdžio nė su žiburiu nepajusi.