G. Landsbergis
2019.11.08

„Netesybų biudžetas“ nubraukė pažadus visiems

„Netesybų biudžetas“ nubraukė pažadus visiems

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad Vyriausybės teikiamas kitų metų biudžeto projektas sulaužo visus pažadus, kurie buvo teikti socialinėms ir viešojo sektoriaus grupėms, taip pat verslo atstovams.

Penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“, konservatorių lyderis priminė ir Vyriausybės inicijuotą partijų susitarimą, kurio nesilaikoma.

„Visą biudžetą galima vadinti „netesybų biudžetu“. Važiuojame per Lietuvą, susitinkame Seime – girdime kasdien iš medikų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, ugniagesių – jiems duotas pažadas, pasirašytos sutartys ir viskas sulaužyta“, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis.

Pasak konservatorių lyderio, šios Vyriausybės duoti pažadai ne šiaip kokie nors oriniai, o yra pasirašytos sutartys, yra Vyriausybės strategija, priimti strateginiai dokumentai, kuriuose numatyti pažadai, bet jie nevykdomi – ar tai policininkai, ar sienų apsauga, ar medikai, ar mokytojai – kiekvienoje srityje specialistams duoti pažadai, kurie neištesėti.

„Net gynybos finansavimo iki 2,5 proc. susitarimas, kurį partijas kvietė pasirašyti Premjeras – ir tas netęsiamas. Negana to, valdantieji vis ieško patogių priešų: ar tai konservatoriai, ar tai bankai. Vakar medikų atstovai, lankydamiesi mūsų frakcijoje klausė, „kodėl surinkta 600 mln. eurų mūsų pinigų ir mes turime juos taupyti – mes juos uždirbome savo kruvinu darbu“. Taip pat klausia ir pensininkai, kodėl jie turi taupyti, kai sunešta 400 mln. eurų. Ugniagesiai sako, kad neturi elementarių priemonių, gesinant gaisrą Alytuje ar kitur – čia yra tikrieji valdančiųjų priešai, kuriuos jie pasidarė. Ir dabar tai bandoma atsukti įvairiausiais simuliakrais – sukuriant dirbtines situacijas. Žmonės išeis į gatves, išeis medikai, mokytojai – štai didžioji problema ir tai bandoma maskuoti šalutiniais dalykais. Aš tikrai dėsiu pastangas, kad fokusas nuo viešojo sektoriaus nedingtų – šiandien jis nuskurdintas, jo neklausoma, jis visiškai praradęs balsą, tiesa iki tol, kol neužima ministerijos“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Pasak TS-LKD lyderio, „Lietuvos valstybės biudžete yra beveik 1 milijardo eurų deficitas – beveik vienu milijardu mes esme išleidę daugiau, nei gauname pajamų.

„Briuselyje negalime pristatyti deficito – direktyvos įpareigoja turėti subalansuotą biudžetą per visas išlaidų sritis – ir per Sodrą, ir per sveikatą – tai tas milijardas subalansuotas Sodros ir sveikatos biudžete: 600 milijonų eurų yra sutaupyta iš Privalomojo sveikatos draudimo mokesčių ir 400 mln. eurų – iš pensijų mokesčių. Kalbant apie bankų mokestį, kurio nauda, anot tokį mokestį siūlančių valstiečių, – 60 mln. eurų., akivaizdu, kad toks mokestis niekaip esmingai deficitinio milijardo nepridengs – tai daugiau viešųjų ryšių mokestis. Vakar kilo pasiūlymas, kad Lietuvoje šį mokestį reiktų pavadinti ne bankų, o vartotojų mokesčiu, kadangi potencialiai surenkamų 60 mln. eurų našta nuguls ant vartotojų pečių. Tiesa, kaip ir svarstomas prekybos centrų mokestis. Visa ta pasiutpolkė „apmokestinsim į kairę ir į dešinę“, negalvojant apie pasekmes – taip, valdantieji turi svertų tai padaryti. Tačiau įdomiausia – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) absoliučiai nesvarbu kas bus po to. Mes siūlome atsisėsti 5 minutėms ir ramiai įkvėpti oro, nes po šių pasiūlymų studentų šeimai perkant vieno ar dviejų kambarių butą, tikrai ne geriausiame rajone, paskola išbrangs taip, kad jie nesugebės to padaryti. Ar valdantieji nuoširdžiai gali pasakyti, kad bankų ir prekybos centrų mokestinę naštą užkrauna ant žmonių?“, – sakė G. Landsbergis.

  1. Landsbergis akcentavo, kad situacija klostosi panašiai  kaip 2008 m. krizės išvakarėse – jei valdantieji neatsikvošės ir nepradės veikti išmintingai.

„Dabar mes esame įdomioje padėtyje, kurioje ir be didesnio stuktelėjimo iš pasaulio ekonomikos, Lietuva gali atsidurti keblioje padėtyje. Pirmame biudžeto projekte yra 990 mln. eurų deficitas. Yra 600 mln. Eurų PSDF rezervas – sumokėti sveikatos mokesčiai, kurie dabar įšaldomi rezerve. Kodėl juos reikia įšaldyti? Nes pridalinta pažadų per sumažintus mokesčius, vaiko pinigus. Yra tikimybė, kad kitų metų viduryje, sveikatos apsaugos ministras, paprašytas galbūt Premjero, galbūt Seimo daugumos, nusprendžia pakeisti rezervo taisykles ir atrišti tą gėrybės maišą. Tarkime, kitų metų rugsėjį. Ir pasipila nemokami vaistai ar staiga keliamos medikų algos. Atrišamas 600 mln. eurų biudžetas iš nesubalansuojamo bendro valstybės katilo, bandant pasirodyt prieš rinkimus. Kas tuomet nutinka? Busimoji valdžia paveldi biudžetą, kuris yra ne milijardo, o pusantro milijardo deficite. Ir ką tada reikės daryti? Kokių reiks reformų? Tada banko mokesčiai nepadės – reikės kalbėti apie labai rimtus struktūrinius pasikeitimus. Šita valdžia sukūrusi situacija, kad jei neapykantos žmonėms liepsna jų akyse neužges, gali būti pridaryta labai daug rimtų bėdų. Ir aš tikiuosi, kad išminties vis dar yra – kur ji yra, aš nežinau, bet tikiuosi, kad yra“, – teigė G. Landsbergis.

Visą interviu su TS-LKD partijos pirmininku G. Landsbergiu galite peržiūrėti čia.

Kitos aktualijos

I. Šimonytė
2024.04.23

I.Šimonytė: Panevėžys gali tapti kūrybinių industrijų sostine

I.Šimonytė: Panevėžys gali tapti kūrybinių industrijų sostine
Skaityti daugiau
I. Šimonytė
2024.04.17

Ingridos Šimonytės Prezidento rinkimų programa

Ingridos Šimonytės Prezidento rinkimų programa
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų