Viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, ketvirtadienį Laisvės kovų komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė pristatė Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektą. Įstatymu siūloma nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus ir pašalinimo iš viešųjų erdvių tvarką.

Anot komisijos pirmininkės, parengtame įstatymo projekte, kuriame kalbama apie ne tik apie totalitarinių ir autoritarinių režimų draudimą, bet ir apie propagandos skleidimo prevenciją. Šio įstatymo tikslas per galimą trumpiausią laiką viešąsias erdves išvalyti nuo likusių propagandinių ženklų. Seimo narė teigia, jog trisdešimt keleri metai laisvos ir nepriklausomos valstybės, tačiau miestų aikštėse, skveruose, gatvių pavadinimuose vis dar matomi išlikę totalitarinio režimo simboliai.

„Miestų ir rajonų gatvėse išlikę simboliai ir monumentai, šiandien Putino režimo išnaudojami kaip propagandiniai mygtukai, tai matome Ukrainoje ir likusiame pasaulyje. Šiais paliktais simboliais, iškreiptai pasakojami mūsų kaip valstybės išgyvenimai, mūsų patirta drama, dviejų okupacijų drama“, – teigia Seimo narė P. Kuzmickienė.

Laisvės kovų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė pabrėžė, kad propagandiniai ženklai turi iškeliauti, tačiau labai svarbu pasakyti, kad šis įstatymas yra ne tik apie erdvių išvalymą, bet anot komisijos pirmininkės, tai yra ir apie „galvų išvalymą“ ir svarbu toliau vykdyti istorinius tyrimus.

„Mums reikėtų galvoti ne kaip pakeisti ženklą, bet mes turime daugiau pasakoti būtent kas nutiko mums, kokią mes istoriją išgyvenome, turėtume daugiau kalbėti apie įvykdytus šių baisių režimų nusikaltimus, daugiau apie tai pasakoti mokyklose, kad suprastume ne tik kas buvo tam tikras politinis paminklas, skirtas politiniam veikėjui kolaboravusiam su sovietais, bet kaip jis veikė, ką mums toks jo veikimas reiškė. Nuosekliai tęsiant tokią politikos kryptį, bendradarbiaudami su istorikais, galėtume geriau pasiruošti Kremliaus propagandiniam karui“, – svarstė Laisvės kovų komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė.

Įstatymo pristatyme dalyvavęs VDU Teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas teigė, kad teisiniu požiūriu tokie įstatymai yra pagrįsti ir būtini dabartinėmis sąlygomis. Anot prof. D. Žalimo, Europoje yra priimta koncepcija, pagal kurią negali būti piktnaudžiaujama saviraiškos laisvės ir kitomis politinėmis laisvėmis, siekiant sugriauti demokratinės santvarkos pagrindus. Viena iš tokių grėsmių yra autoritarizmo ir totalitarizmo sklaida.

„Lietuvoje nusistovėjusi konstitucinė tradicija, jog su Lietuvos demokratinės konstitucinės santvarkos pagrindais yra nesuderinama abiejų totalitarinių režimų sklaida. Nesuderinamas autoritarizmas kaip toks. Šis įstatymas, mano požiūriu, siekia išlaisvinti viešąsias erdves, jis taip pat papildo, kas buvo priimta seniau – simbolikos draudimą, kriminalizavimą už režimų nusikaltimų teisinimą arba neigimą – dabar įtraukiame ir viešuosius objektus, kurie skleidžia totalitarinių režimų propagandą. Mano požiūriu, šis įstatymas būtinas kalbant apie Rusijos ir Baltarusijos atsakomybę už agresiją Ukrainoje, kur aiškiai pastebimas ryškus ideologinis pagrindas. Šiuo įstatymų tam tikra prasme, mažinamos galimybės Lietuvoje skleisti šią ideologiją“, – teigė prof. D. Žalimas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Mingailė Jurkutė spaudos konferencijoje teigė, kad desovietizacijos įstatymas yra svarbus siekiant sutvarkyti miestų ir miestelių viešąsias erdves. Anot istorikės M. Jurkutės, labai svarbu kalbėti apie prevenciją ir tęsti diskusijas apie šių režimų nusikaltimus, apie gilesnį poveikį mūsų visuomenei.

Raseinių rajono meras Andrius Bautronis diskusijoje dalinosi savivaldybėje sukaupta patirtimi ir kaip pavyko pašalinti rajone užsilikusius monumentus. Anot Raseinių rajono mero, šis  atsiradęs desovietizacijos įstatymas savivaldai sudaro gerą galimybę iš viešųjų erdvių pašalinti užsilikusius „balvonus“.

„Susitvarkėme su tuo puikiai, mes tuos „balvonus“ paslėpėme po juodu audeklu, įvardindami, kad jiems jau artėja gedulas. Vėliau kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą, prašydami išbraukti iš paveldo registro ir taip jų nebesaugoti ir kuo įmanoma greičiau pašalinti iš viešųjų erdvių. Kultūros ministerijos atliepti lūkesčiai ir pakeistos tvarkos ir šis lygiagrečiai atsiradęs desovietizacijos įstatymas yra geras dalykas savivaldai. Po uždengimų ir kreipimųsi, gavome leidimą laikinai nukelti tuos balvonus, o šią savaitę Raseiniai jau nukėlinėja sovietinius monumentus ir valosi savo viešąsias erdves“, – pasakojo Raseinių rajono meras Andrius Bautronis.