Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsakyme į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių klausimus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo konstatuojama, kad ministras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, jog ši gindama viešąjį interesą prireikus kreiptųsi į tesimą, nes ministerija, anot ministro, „nėra operatyvinės veiklos subjektas“, kad „galėtų gauti Jūsų prašomus duomenis ir vykdyti galimai neteisėtų veikų tyrimus“.

Pasak vieno iš kreipimosi autorių Seimo nario A. Kubiliaus, labiausiai atsakyme neįtikina ministro teiginys, kad R. Karbauskis nėra susijęs su jam 100 proc. nuosavybe priklausančio „Agrokoncerno“ žemėmis. „Tiek šiuo metu, tiek pagal 2018 m. sausio 1 d. galiojusias Įstatymo nuostatas, fiziniai ir juridiniai asmenys tarpusavyje nelaikomi susijusiais asmenimis, – rašoma atsakyme. – Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, negalima būtų daryti išvados, kad Seimo narys Ramūnas Karbauskis ar bet kuris kitas fizinis asmuo, turėdamas akcijų Agrokoncerne, pagal įstatymą yra laikytinas susijusiu su Agrokoncernu arba kad jis sudaro vieną susijusių asmenų grupę su Agrokoncerno grupei priklausančiomis įmonėmis, valdančiomis žemės ūkio paskirties žemės“.

„Toks aiškinimas atrodo labai keistai, nes pagal ministrą išeina, kad R. Karbauskis nėra susijęs su savo įmone, nors joje valdo 100 proc. akcijų“, – pažymi A. Kubilius.

Atkreiptinas dėmesys, kad Generalinė prokuratūra turėtų tirti ne tik viešumoje paskelbtas schemas, susijusias su didelės apimties žemės plotų užvaldymu, kaip R. Karbauskis, išnaudodamas savo sūnus, brolį ar seserį, randa būdų, kaip apeiti įstatyme nustatytą 500 ha ribą nuosavybe valdomai žemei. Iškyla abejonių dėl paties „Agrokoncerno“ po 2014 m. gegužės 1 d. įsigytų žemių, kai įstatymas apibrėžė, jog vienas subjektas ir su juo susiję asmenys gali valdyti ne daugiau nei 500 ha. Tuo tarpu „Agrokoncernas“, kaip per spaudos konferenciją paskelbė patys vadovai, per pavaldžias įmones po įstatymo įsigaliojimo dar įsigijo apie 500 ha žemės. Panašu, kad tokie įsigijimai buvo atlikti pažeidžiant galiojančius įstatymus.

Ministras taip pat atsako, kad pagal tvarką, galiojusią iki 2018 01 01, nekontroliavo žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorių.

Tačiau prieš metus (2017 01 02) ministras B. Markauskas, atsakydamas į Seimo narių J. Razmos ir E. Pupinio paklausimą, teigė, kad Lietuvos teisinė sistema ir galiojantys įstatymai sudaro visas galimybes kontroliuoti, ar žemės ūkio paskirties žemė yra įsigyjama nepažeidžiant galiojančių įstatymų, taip pat ir įstatymu nustatytos ribos, kad susiję asmenys negali nuosavybės teise valdyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotų.

Prieš metus ministras savo atsakyme teigė, kad „pagal šiandien galiojantį reglamentavimą yra pakankamai teisinių galimybių išsiaiškinti faktą, ar konkrečiu atveju buvo padarytas pažeidimas“. Ministras taip pat atsakė, kad „pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas, susijusias su kontroliuojančiais ir kontroliuojamaisiais asmenimis, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi galimybę nustatyti kontroliuojamų asmenų turimą nekilnojamąjį turtą.“

• Išsamiau su ministro atsakymais galite susipažinti čia.