„Visuomenės virsmas mūsų šalyje labai spartus – žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą“, – savo paskutiniame metiniame pranešime Seime šiandien pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji įvardijo nemažai tokios politinės nebrandos atvejų. Gaila tik, kad tie, kam reiktų pasimokyti, Prezidentės neįsiklausė.

Baigianti savo kadenciją šalies vadovė visuose savo pranešimuose gan taikliai apibūdindavo valstybės ir visuomenės silpnąsias vietas ir sudėliodavo svarbiausius akcentus ką reiktų keisti.

Šis metinis pranešimas – ne išimtis. Prezidentė nedviprasmiškai įvardijo, kad valdžios „sprendimai ir pareiškimai“ neigiamai paveikė investuotojų pasitikėjimą šalies ekonomika. Norime pritraukti investuotojų, kurti darbo vietas, bet, kita vertus, valdantieji kūrė ne palankesnes tam sąlygas, o draudimus ir skelbė „apokaliptinius“ grėsmių scenarijus.

Kaip Seimo Ekonomikos komiteto narys atkreipiau dėmesį  į labai taiklią Prezidentės pastabą apie valdančiųjų „reformas“: nesibaigiantį eksperimentavimą vaučeriais, pensijų pakopomis, švietimo modeliais, ligoninių mutacijomis ir veidrodinėmis ministerijomis. Ne kartą esu tai kritikavęs. Ir šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog „žmonės laukia aiškumo ir stabilumo“, „reformos negali tęstis ketvirtį amžiaus“.

Manau, kad kadenciją baigianti šalies vadovė labai teisingai atkreipė dėmesį į ypatingą bėdą – nesibaigiančias reformas švietimo srityje. Tiek chaoso švietime, kiek sukėlė valstiečiai-žalieji, nebuvo per visą nepriklausomybės laikotarpį. „Eksperimentuodami savo vaikais rizikuojame šalies ateitimi“, – labai aiškiai grėsmes mūsų ateičiai įvertino Prezidentė.

Kadangi tai buvo paskutinis D. Grybauskaitės metinis pranešimas, manau, neatsitiktinai buvo akcentuota laisvė: šalies, žmogaus, žodžio, saviraiškos.

Esu kritikavęs politikų, ypač dabartinių valstiečių-žaliųjų, retoriką ar sprendimus. Prezidentė nedviprasmiškai sudėliojo akcentus: „Esame laisvi tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę. Kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai. Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus. Tijūno bizūnas ir nurodymai ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs“.

Gaila tik, kad žodžių apie pagarbą kitaip mąstančiam, laisvę būti kitokiu, neišgirdo politikas, kuriam ypatingai buvo skirti šie žodžiai. Ramūnas Karbauskis – draudimų iniciatorius, tijūno bizūno savininkas – po Prezidentės pranešimo paskelbė demagogiškas jos žodžių interpretacijas. Politinės kultūros, pagarbos, gebėjimo į save pažvelgti savikritišku žvilgsniu jis, regis, nebeišmoks.