Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigta 550 savivaldybių administracijos struktūrinių teritorinių padalinių – seniūnijų. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu, Vilniaus mieste yra įsteigta 21 seniūnija, atitinkamai Kaune – 11, Šiauliuose – 4. Tuo metu Panevėžyje šiai dienai nėra įsteigta nei viena seniūnija. Vis dėlto Panevėžio savivaldybės tarybos nariai ir meras mato seniūnijų teikiamą naudą bendruomenėms, todėl dar šiais metais planuoja įsteigti 3 seniūnijas savo mieste.

Pirmadienį vykusioje Panevėžio miesto bendruomenės konferencijoje „Savivaldos struktūros tobulinimo galimybės: seniūnijų vieta savivaldoje“ Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos atstovai bei Panevėžio miesto tarybos nariai kartu su aktyviais panevėžiečiais svarstė, kad metas spręsti vietos bendruomenių klausimus iš esmės ir laikas steigti pirmąsias seniūnijas šiame mieste. Priimti tokį sprendimą paskatino nuo šių metų įsigalioję Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, kurie sudaro palankesnes teisines sąlygas gyventojams dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos klausimus, taip pat numatomos teisinės prielaidos efektyvesnei seniūnijų veiklai.

Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas A. Strelčiūnas akcentuoja pagrindinius nuo šių metų įsigaliojusius Vietos savivaldos įstatymo pasikeitimus: kiekviena savivaldybės taryba pati gali pasirinkti seniūnijos modelį, kuris geriausiai tenkina gyventojų poreikius, užtikrina teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvų biudžeto lėšų panaudojimą. Seniūnijos, kaip juridiniai asmenys, nuo šiol gali pačios savarankiškai vykdyti viešuosius pirkimus,  o tokių įstaigų vadovams – seniūnams – nuo šiol tenka daugiau atsakomybės gyventojams.

Panevėžio miesto tarybos nariai svarsto, kad seniūnijos galėtų būti steigiamos kaip savivaldybės administracijos filialai, tačiau galutinį sprendimą miesto taryba priims tik gavusi didžiosios dalies gyventojų pritarimą. „Gyventojai yra neatsiejama seniūnijų dalis, jų vaidmuo formuojant seniūnijas yra ypač svarbus“, – teigia A. Strelčiūnas.  Seimo narys, turėdamas didelę patirtį vietos savivaldos institucijose tikina, kad miestuose, kurie neturi seniūnijų, sunkiau sekasi spręsti vietos klausimus. Pvz., savivaldybės užduotis yra strateginiai klausimai, kaip kelių tiesimas, tiltų statyba, transporto spūsčių mažinimas ir kt., tuo metu vietiniai klausimai, tokie kaip teritorijos tvarkymas ir pan., turėtų būti sprendžiami seniūnijos lygmenyje. Seniūnijoje yra operatyviau reaguojama į kasdienius gyventojų klausimus, vykdoma geresnė viešųjų paslaugų teikimo ir darbų atlikimo kontrolė (pvz., aplinkos tvarkymo, viešųjų pirkimų ir pan.), seniūnas turi teisę atlikti notarinius veiksmus, be to, esant seniūnijai, suaktyvėja bendruomeninių organizacijų, seniūnaičių veikla, nes jie yra labiau įtraukiami į savivaldybės veiklą, į vietinių klausimų sprendimą. Todėl Seimo narys A. Strelčiūnas palaiko Panevėžio miesto tarybos planus sprendimą dėl seniūnijų formos priimti kartu su vietos gyventojais.

Panevėžio miestui nusprendus steigti seniūnijas gyventojai gali tikėtis kokybiškesnių viešųjų paslaugų, operatyvesnio savivaldybės strateginių sprendimų įgyvendinimo, taip pat gyventojams bus daug patogiau spręsti kasdienius klausimus arčiau savo namų.