2019.09.18

Parlamentarai J. Džiugelis ir I. Šimonytė neįgaliųjų darbinimo sistemą vadina vergove ir siūlo ją keisti

Parlamentarai J. Džiugelis ir I. Šimonytė neįgaliųjų darbinimo sistemą vadina vergove ir siūlo ją keisti

Žmonių su negalia bendruomenės ilgai laukta neįgaliųjų įdarbinimo sistemos reforma pasiekė finišą – šią savaitę Seimo posėdžių salėje bus balsuojama dėl Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų. Tačiau pastaruosius dvejus metus rengtas projektas – akių dūmimas, imituojant rūpestį neįgaliaisiais. Jis iš esmės nesprendžia problemų, kurios įsišaknijusios socialinių įmonių sistemoje – tuo įsitikinę  šiandien spaudos konferenciją surengę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Justas Džiugelis ir Ingrida Šimonytė.

„Šiuo metu dirba 46 798 žmonių su negalia. Iš jų tik 6 779 – socialinėse, kiti 40 000 – šio statuso neturinčiose įmonėse. Pernai socialinės įmonės iš valstybės gavo apie 30 mln. Eur. dotacijų, kurių 97 proc. išleido ne paslaugoms ar darbo vietų pritaikymui, o atlyginimams sumokėti. Tuo tarpu kitiems 40 000 dirbančių neįgaliųjų, per įvairias užimtumo skatinimo programas, skirta apie 1,5 ml. Eur. Akivaizdu, kad tai nėra sąžininga visų dirbančių neįgaliųjų atžvilgiu. Taip pat tai nesąžininga įmonių, kurios ryžosi įdarbinti vienokią ar kitokią negalia turinčius žmones ir sukurti jiems darbo vietas. Iš turimų duomenų matyti, kad socialinėse įmonėse dirbantys žmonės turi ne pačią sudėtingiausią negalią. Taip pat pastebėtina, kad didžioji dalis jų dirba mažai kvalifikacijos reikalaujantį darbą, dažniausiai valytojais. Šie žmonės – tai pigi darbo jėga. Aš šį reiškinį pavadinčiau XXI amžiaus vergove“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Džiugelis.

Anot jo, dar prieš dvejus metus pradėjus judinti neįgaliųjų užimtumo problemas, kilo didžiulis pasipriešinimas. Socialinių įmonių darbuotojai buvo bauginami, kad po įstatymo pakeitimo jie bus atleisti iš darbo – neva Seimo nariai nori iš neįgaliųjų atimti uždarbį. Tačiau apsilankęs vienoje socialinėje įmonėje ir pasikalbėjęs su darbuotojais J. Džiugelis įtikino juos permainų būtinumu.

„Po šio apsilankymo, kitos socialinės įmonės, kurios buvo mane pasikvietusios, atšaukė susitikimus, matyt, išsigandusios, kad darbuotojai ims ginti savo teises“, – pasakojo Seimo narys.

Jam antrino ir Lietuvos Negalios organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė, atsineštais dokumentais iliustravusi, kad labiausiai pertvarkai priešinasi suinteresuotos grupės, besirūpinančios ne žmonių su negalia, o iš dotacijų pelnus besikraunančių verslininkų gerove.

„Noriu paviešinti teismo nutartį, kurioje aiškiai parašyta, kad socialinė įmonė teigia, jog jos darbuotojai kainuoja dvigubai pigiau, nei kitų įmonių darbuotojai. Jeigu kalbame apie neefektyvų valstybės lėšų panaudojimą, tai šis dokumentas įrodo, kad bent 50 proc. tikrai neefektyviai panaudojama“, – ironiškai konstatavo H. Varnienė.

Nevyriausybines žmonių su negalia organizacijas vienijančio forumo vadovė taip pat paviešino sutartį, iliustruojančią, kaip apsukrūs verslininkai steigia ir parduoda įmones už 10–15 proc. valstybės dotacijų.

„Pastebėjome ir dar vieną gąsdinantį šios sistemos aspektą – darbuotojai nežino, kurioje įmonėje jie dirba, nes yra keletas tos pačios šeimos ar tų pačių vadovų įmonių, užsiimančia panašia veikla“, – faktus vardijo H. Varnienė.

Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjusi Seimo narė I. Šimonytė šiuo metu svarstomus Socialinių įmonių įstatymo pataisymus palygino su namuose vazone augančia eglute, kuri išsikerojo ir nebetelpa. „Tačiau vietoje to, kad šeimininkai išneštų ją į lauką, nuolat apkarpo šakas. Tai problemą išsprendžia tik laikinai“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Problemos egzistavimą, pasak parlamentarės, iliustruoja proporcijos: iš daugiau nei 150 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia apskritai dirba beveik 50 000. Neįgaliųjų žmonių skurdas yra gerokai didesnis, nei vidutiniškai.

„Ar galėtu daugiau neįgalių žmonių dirbti? Turbūt galėtų, jeigu jiems būtų suteiktos sąlygos adaptuotis darbo rinkoje. Įstatymas teigia, kad socialinių įmonių paskirtis – gražinti žmones į darbo rinką, atgaivinti jų įgūdžius arba sukurti naujus. Tikrai ne sukurti menkai apmokamų valytojų armiją, tam, kad galima būtų pasinaudoti pigia darbo jėga. Darbo užmokesčio kompensacija turėtų kompensuoti skirtumą, kuris atsiranda dėl žmogaus negalios, o ne tiesiog mokėti darbo užmokestį biudžeto lėšomis. Tačiau akivaizdu, kad tikrovėje sistema veikia visai kitaip“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Prasidėjus diskusijoms, kad reikėtų pereiti prie vieningų žmonių su negalia užimtumo skatinimo principų, pagrindinis socialinių įmonių atstovų teiginys – niekas šių žmonių nenori ir, jei socialinių įmonių nebus, šie žmonės išvis nedirbs.

„Skaičiai liudija visiškai priešingus dalykus, – konstatavo I. Šimonytė. – Dar daugiau – paskutiniai šių metų pirmo pusmečio duomenys rodo, kad iš viso Užimtumo tarnyboje buvo registruota per 5000 neįgaliųjų, kurie ieškojo darbo, iš jų 4700 grįžo į užimtumą. Socialinėse įmonėse iš tų žmonių įsidarbino mažiau nei 300. Kitus paėmė atvira darbo rinka. Vadinasi, mes už pumpuruojančiu būdu augantį lėšų poreikį sukuriame itin mažą poveikį neįgaliųjų užimtumui“.

Parlamentarė apgailestavo, kad Seimas pasirinko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš pat pradžių siūlytą kelią – šiek tiek apkarpyti eglutės šakas, tačiau esminių sistemos problemų nesprendžia.

„Yra ne viena priežastis keisti socialinių įmonių sistemą. Mes su I. Šimonyte šiandien į Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdį registravome siūlymus, kad nuo 2021 m. liepos 1 d.  Socialinių įmonių įstatymas netektų galios. Tokiu atveju mes pereitume prie Užimtumo įstatymo. Ką tai sako? Tai sako, kad visi neįgalieji, nesvarbu, kokioje įmonėje jie dirba, turėtų gauti lygiai vienodas valstybės pagalbos priemones. Arba kitaip tariant – nesvarbu, koks juridinis asmuo darbina žmogų, jis turi naudotis tomis pačiomis valstybės pagalbos priemonėmis“, – pabrėžė J. Džiugelis.

Kitos aktualijos

2019.10.16

Valdantieji ir URM atsisako galimybės blokuoti elektrą iš Astravo AE

Valdantieji ir URM atsisako galimybės blokuoti elektrą iš Astravo AE
Skaityti daugiau
2019.10.16

„Siūlome įpareigoti VRK tikrinti kandidatų į renkamas pareigas duomenis“

„Siūlome įpareigoti VRK tikrinti kandidatų į renkamas pareigas duomenis“
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti