2019.12.16

Po dar vieno galimai orą teršiančio incidento Lietuvoje – klausimai aplinkos ministrui

Po dar vieno galimai orą teršiančio incidento Lietuvoje – klausimai aplinkos ministrui

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės – seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė – kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką dėl oro užterštumo monitoringo, po praėjusią savaitę Jonavos gamykloje „Achema“ įvykusio „lapės uodegos“ reiškinio – į aplinką patekusio didelio azoto oksidų kiekio.

„Nutikus avarijoms, viešoje erdvėje esanti informacija, sudaro įspūdį, kad valstybė, deja, nėra tinkamai pasiruošusi valdyti oro taršos. Bene svarbiausia, kad žmonės būtų informuoti ir galėtų priimti sprendimus, kurie kaip įmanoma labiau užtikrintų jų gerą sveikatą. Atrodo, kad valstybė stokoja tinkamos infrastruktūros, kuri padėtų užtikrinti efektyvų oro taršos monitoringą“, – pažymima parlamentarių kreipimesi.

Seimo narės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir A. Gedvilienė aplinkos ministro klausia, ar stacionarių oro matavimo stotelių yra užtektinai tiek Vilniuje, tiek šalies regionuose? Domimasi, ar ketinama įrengti daugiau užterštumo monitoringo stotelių bei ar planuojama įsigyti mobilių oro taršą matuojančių stotelių? Galų gale klausiama, ar ketinama imtis iniciatyvų, kad žmonės galėtų gauti objektyvią informaciją realiuoju laiku apie oro kokybės padėtį?

Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, viešojoje erdvėje vis pasirodo pranešimų apie oro taršos nelaimes ir vis dažniau sudaromas įspūdis, jog valstybė nėra tinkamai pasiruošusi valdyti oro taršą, dažnai pirmiau skubant neigti galimą taršą.

„Oro kokybės monitoringas yra viena esminių priemonių, siekiant užtikrinti visuomenės sveikatą. Gaisro Alytuje atvejis parodė, kad nėra pakankamai priemonių užterštumui stebėti – kilnojamas oro taršos matavimo stoteles tuomet teko skolintis iš kaimynų lenkų. Per tą laiką vėjo kryptis keitėsi ne sykį, todėl buvo sunku nustatyti tikrąjį poveikį ir anksčiau imtis tinkamų priemonių, kad žmonės būtų apsaugoti. Negana to, praėjusią savaitę kilęs azoto oksido nutekėjimas Jonavoje, kelia papildomų klausimų dėl taršos monitoringo pajėgumų, mat oro kokybė matuota tik Jonavos centre. Negana to toksiški dūmai, kaip skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, nupūsti Ukmergės link, tad ar tikrai galime daryti išvadą, jog kenksmingų medžiagų ore nepadaugėjo, ką po incidento suskubo skelbti Vyriausybė?“, ­– klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ne ką mažesnė oro taršos monitoringo problema yra visuose šalies miestuose – net ir Vilniuje  įrengtos tik dvi oro taršą matuojančios stotelės, nefiksuojančios galimos taršos miesto centre, didžiausioje transporto judėjimo zonoje.

„Transportas yra bene didžiausias taršos šaltinis miestuose. Kaip Seimo narė gaunu paklausimų, kaip sužinoti oro taršos kiekį sostinėje, kuomet yra transporto kamščiai, dėl oro sąlygų jaučiamas smogas. Pavyzdžiui, Vilniuje, pagal ES Aplinkos agentūros duomenis , tėra dvi oro matavimo stotelės – Lazdynų ir Žirmūnų mikrorajonuose. Tačiau apie oro būklę Žvėryne, Senamiestyje – vietovėse, esančiose slėnyje – žmonės neturi galimybės sužinoti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, Vilniaus oro kokybė nuolat blogėja, tad natūraliai keliame klausimus ministrui, ar tikrai Lietuvoje įrengta pakankamai oro taršą matuojančių stotelių, jei net Vilniaus taršos rimtai nesekame?“, – klausė A. Gedvilienė.

Kitos aktualijos

Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti