2019.09.25

Politikų kreipimasis dėl Astravo AE energijos nepirkimo pozicijos įtvirtinimo Europos Sąjungos politikoje

Politikų kreipimasis dėl Astravo AE energijos nepirkimo pozicijos įtvirtinimo Europos Sąjungos politikoje

J. E. Prezidentų Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio bei politikų grupė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių reikalaudami Vyriausybės nepirkti nešvarios elektros energijos iš Kremliaus statomos Baltarusijos Atravo atominės elektrinės ir šią poziciją padaryti visos ES pozicija, o ne atsiduoti dialogui su Baltarusijos režimu, pardavus visas raudonas linijas, kurias savo balsavimu įtvirtino LR Seimas.

Išsamus dokumento tekstas apačioje.

 

 

Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministrui

Kiek mums žinoma, spalio 4-5 d. Minske vyks aukšto lygio ES ir Baltarusijos susitikimas dėl Rytų partnerystės.
Labai svarbu, kad ES šalys-narės ir HR/VP Federica Mogherini gerai žinotų ir atstovautų ir Lietuvos, kaip pilnateisės ES narės nacionalinius interesus Astravo atominės elektrinės (toliau – BAE) problemos klausimu.
Atsižvelgiant į :
a) Lietuvos parlamentinių partijų 2017 m. vasario mėn. 10 d. pasirašytą susitarimą;
b) 2017 m. balandžio mėnesį priimtą “būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių” įstatymą ;
c) Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje Baltarusijos Astravo atominė elektrinė įvardinta kaip viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, netoli sienos su Lietuva ir neleistinai arti sostinės Vilniaus statoma nesaugi BAE tampa ekologinio, energetinio, karinio, sveikatos ir teritorijos saugumo problema, sukurta priešiškai ES nusiteikusios šalies;
siūlome Lietuvos Vyriausybei ir URM pateikti ES komisijai ir šalims-narėms aiškų ir nedviprasmišką pageidavimą, kad būtų pasiektas ES susitarimas ir numatytos priemonės užtikrinti, kad į ES elektros energijos rinką nepatektų elektros energija iš Baltarusijos Respublikos, jeigu būtų pradėta eksploatuoti BAE.
Kai Lietuva BAE yra pripažinusi nacionalinio saugumo grėsme, Vyriausybė ir diplomatinė tarnyba turi pasiekti, kad remiantis ES šalių solidarumu, ES šalys narės atsižvelgtų į šią LR poziciją, o remiantis nacionalinio saugumo grėsme ES gali riboti elektros energijos importą į ES Iš Baltarusijos.
LR Vyriausybė ir diplomatinė tarnyba neturėtų apsiriboti formalių pasiūlymų teikimu, o veikti aktyviai, ieškant paramos, ypač tarp strateginių partnerių bei kaimyninių valstybių.
Jei ES sutarimo dėl BAE elektros energijos importo draudimo nepavyktų pasiekti, kai kurioms ES šalims nesupratus Lietuvos ir regiono grėsmių bei nacionalinių interesų, LR vyriausybė turėtų nepritarti ES partnerystei su Baltarusija.

ASTRAVO ATOMINĖ (BAE) – DABARTINĖ SITUACIJA, ARTIMIAUSI UŽDAVINIAI

Nors yra pasirašyti net keli politinių partijų pareiškimai, priimtas Seimo įstatymas, Nacionalinio saugumo strategija, nors yra ne vienas Baltarusijos opozicinių jėgų ir visuomeninių organizacijų pareiškimas ir nepriklausomų ekspertų vertinimas, t.y. atrodytų egzistuoja sutarimas dėl BAE grėsmės, tačiau LR vyriausybės veikloje trūksta reikiamos energijos ir aktyvumo, siekiant įgyvendinti svarbiausią valstybės nacionalinio saugumo interesą.
Derėtų nutraukti savų kaltų dėl padėties su BAE paieškas, nes dažniausia tai tėra pasiteisinimas nieko nedaryti šiandien. Konstatuojame, kad visos valdžios nepadarė visko, ką galėjo, o nuo šiol darome ką galime, ir šiandien yra naujas atskaitos taškas atsakomybei.
Astravo atominė elektrinė yra pripažinta nesaugi, ji statoma pažeidžiant tarptautines konvencijas ir todėl jos saugumas iš esmės negali būti pagerintas tiek, kad Lietuva jaustųsi saugi. Iš to seka labai svarbi išvada – bet kokie siūlymai tik tobulinti BAE saugumą šitoje Maskvos paskirtoje vietoje yra primesti svetimų interesų, siekiančių legitimizuoti neteisėtą ir pavojingą visai Europai BAE.
Mes teigiame, kad BAE nesaugumas nėra vienas eilinių ir mums įprastų valstybės reformų ar santykių su kaimynais klausimų, o yra egzistencinė grėsmė mūsų valstybės išlikimui, Lietuvos istorijoje prilygintina valstybės padalijimams, okupacijoms. Tai reikšmingiausia, svarbiausia, didžiausia Lietuvos užsienio politikos problema, ir ji turi būti sprendžiama visais įmanomais ir valstybei prieinamais resursais.
Turime konstatuoti, kad iki šiol padėties rimtumo suvokimas nėra pakankamas nei tarp Lietuvos žmonių, nei politikų, vyriausybės ar diplomatų.
Visi, kurie nesuvokiame, ar nesistengiame įsigilinti į grėsmės rimtumą, nešame atsakomybę prieš Lietuvą ir ateities kartas. Mūsų nepakankamas ryžtas ir aplaidumas, abejingumas yra didžiausia parama Lietuvos nedraugams.
Iš tiesų, šiandien mūsų arsenale poveikio galimybių dėl BAE nėra daug. Tačiau jų vis dar yra pakankamai ir Vyriausybė turi veikti ryžtingai. Galbūt nėra įsigilinta, tačiau mūsų svariausias argumentas šiandien yra elektros nepirkimo iš Astravo įstatymas, kurio turi būti laikomasi, įgyvendinant tiek Lietuvoje, tiek siekiant pritarimo jam tarp ES šalių – narių. Tai apima ir nešvarios elektros tranzitą per Lietuvą.
A.Lukašenka viešai pripažino, kad elektra Baltarusijoje nepigs, o atvirkščiai – brangs. Paradoksalu, kad tuo pačiu metu Baltarusijoje bus milžiniškas elektros energijos perteklius. Pagal A.Lukašenkos nurodymą pradedamas elektros energijos netaupymo vajus – bus pradėti statyti elektra apšildomi daugiabučiai namai, planuojama rekonstruoti visą namų ūkį, pereinant nuo dujų prie elektros, braižomi planai vystyti naujas pramonės šakas, ypač imlias elektros energijai. Baltarusija pirmą BAE reaktorių žada paleisti šiemet, o elektros naudojimo plėtra tėra popieriuje. Tai tipinis neefektyvios komandinės ekonomikos pavyzdys, kai pasistačius atominę elektrinę bus galvojama, kaip netaupyti elektros energijos. Tai įrodo, kad elektrinė tėra geopolitinis instrumentas, bet ne ekonominis – energetinis projektas. Teisios yra Baltarusijos visuomeninės organizacijos ir opozicija, sakydamos, kad tai dar padidins Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos – milžiniškos beprasmės skolos, branduolinių atsargų laidojimas, brangi elektra, šildymas ir pan.
BAE gali išgyventi tik eksportuodama energiją, t.y. jei mes ar mūsų kaimynai apmokės jos eksploatacijos išlaidas – iki mes patys Rusijai apmokėsime “branduoline bomba” mums skirtą šantažą.
Šiandien LR vyriausybei ir diplomatinei tarnybai yra iškilę du svarbiausi uždaviniai, tačiau jų vykdymas neatitinka nacionalinės grėsmės lygio (vis dar ruošiamės karui, kai karas jau vyksta).
Pirmas uždavinys – turime be išlygų vykdyti ir įgyvendinti “būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių” įstatymą. Pilnai jį galima bus įgyvendinti tik atsijungus nuo BRELL; atsijungimo data minėtame įstatyme yra numatyta 2020 m. Dabar siūloma 2025 m.
Visi girdėti “argumentai” apie atjungtos energetikos sistemos grėsmes, nepajėgumus veikti turi būti ne pagrindas atidėjimams, o paskata skubiai pašalinti visas kliūtis. Visos vyriausybės ir energetikų pastangos turi būti nukreiptos ne į energetinio biznio plėtros planus, o į nedelsiamą pasiruošimą veikti sąlygomis, kuriomis būtų užtikrintas atsijungimas nuo BRELL galimai 2020 m. ir visiškas elektros pirkimo embargo iš BAE.
Antra veiklos kryptis – Astravo projekto tarptautinė izoliacija, elektros importo iš BAE į ES draudimo tarptautinė parama. Tai gyvybinės reikšmės nacionalinio išlikimo klausimas, todėl Lietuva atitinkamais argumentais turėtų kreiptis į ES ir NATO šalių solidarumą. Bet kokios iniciatyvos, skatinančios bendradarbiavimą su A.Lukašenkos režimu, ignoruojant Lietuvos gyvybės interesus, turėtų būti stabdomos. Būtina siekti ES šalių sutarimo ir numatyti priemones užtikrinant, kad į ES elektros energijos rinką nepatektų elektros energija iš Baltarusijos, įtraukti šį klausimą į aukščiausio lygmens ES darbotvarkę. Paraleliai dėl bendros politikos BAE atžvilgiu jau šiais metais siektina pasirašyti tarptautines sutartis su Lenkija, Latvija, Estija, kitomis ES šalimis.
Dvišaliuose santykiuose su Baltarusija laikytis principinės pozicijos, savo užsienio politika nedemonstruoti ES ir NATO šalims veidmainiško “pragmatizmo”, kai valstybės saugumo interesai subordinuojami verslui ar ieškoma „dialogo“ iš silpnojo pozicijos, neturint aiškių ir pasiekiamų tikslų bei strategijos.
Savo principine pozicija padėsime ir Baltarusijos žmonėms. Nepamirškime, kad Baltarusija (Maskva) planuoja pastatyti ten dar ir antrą reaktorių, o gal net ir visus keturis.
Lietuvoje turėtų būti padaryti visi būtini organizaciniai sprendimai, įgaliojimai, artimiausius metus Seimui, vyriausybei BAE problema privalo būti aukščiausias prioritetas.
2019 m. rugsėjo 24 d.

Pasirašo:
Valdas Adamkus, Prezidentas
Prof. Vytautas Landsbergis, buvęs valstybės vadovas
Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, ambasadorius, Liberalų sąjūdis
Aušrinė Armonaitė, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė
Audronis Ažubalis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, TS-LKD, Užsienio reikalų ministras (2010-2012)
Vytautas Bakas, Lietuvos Respublikos Seimo narys
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos Respublikos Seimo narė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė
Gediminas Kirkilas, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas, LSDDP pirmininkas
Dainius Kreivys, Lietuvos Respublikos Seimo narys, TS-LKD
Gabrielius Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, TS-LKD pirmininkas
Dr. Žygimantas Pavilionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, TS-LKD
Virgilijus Poderys, Lietuvos Respublikos Seimo narys, LVŽS frakcija (pirmą dokumentą)
Ingrida Šimonytė, Lietuvos Respublikos Seimo narys, TS-LKD frakcija
Dr. Egidijus Vareikis, Lietuvos Respublikos Seimo narys, LVŽS frakcija
Prof. Vytautas Ališauskas, filosofas, Lietuvos ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui (2008-2012)
Prof. Juozas Augutis, VDU Rektorius
Prof. Lauras Bielinis, politologas
Albinas Januška, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius
Prof. Alvydas Jokubaitis, filosofas
Vytis Jurkonis, politologas
Prof. Antanas Kulakauskas, istorikas, politologas
Mečys Laurinkus, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, VSD vadovas (1998 – 2004), ambasadorius
Prof. Raimundas Lopata, istorikas, politologas
Prof. Gintautas Mažeikis, filosofas
Raimundas Mieželis, prezidento V. Adamkaus patarėjas (1998-2003)
Vytautas Plečkaitis, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius
Česlovas Vytautas Stankevičius, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius
Algis Vaičeliūnas, brigados generolas (ats.)
Petras Vaitiekūnas, Petras Vaitiekūnas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras (2006-2008), ambasadorius

Kitos aktualijos

2019.12.11

A. Kubilius pakvietė Rusijos opozicijos atstovus, europarlamentarus bei ekspertus diskusijai Europos Parlamente apie proeuropietiškos Rusijos ateitį

A. Kubilius pakvietė Rusijos opozicijos atstovus, europarlamentarus bei ekspertus diskusijai Europos Parlamente apie proeuropietiškos Rusijos ateitį
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti