V. Landsbergis
2016.09.23

Ponas Putinas grasina dideliu karu

Vytautas Landsbergis LRT laidoje „Dėmesio centre“, rugsėjo 19 d.

Vytautas Landsbergis LRT laidoje „Dėmesio centre“, rugsėjo 19 d. Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis, dalyvauja Vytautas Landsbergis ir Delfi.lt apžvalgininkas Vaidas Galdžiūnas.

E.Jakilaitis: Savaitgalį vyko parlamento rinkimai Rusijoje ir vietos savivaldos rinkimai Vokietijoje. Šįvakar kalbėsime, ką rodo jų rezultatai. /…/ Preliminariai apie Lietuvoje gyvenančius Rusijos piliečius. Preliminariais duomenimis, už „Vieningąją Rusiją“ balsavo 55 procentai Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių. Tokių Lietuvoje yra 10 tūkstančių, rinkimuose balsavo 2 tūkstančiai, bet absoliuti jų dauguma už „Vieningąją Rusiją“. Ką rodo tokie rezultatai?

V.Landsbergis: Man labai įdomu, kad tiek daug išvis nebalsavo.

E.Jakilaitis: 80 procentų iš viso nebalsavo.

V.Landsbergis: Čia svarbiausias rodiklis. O jeigu yra dalis žmonių, kurie garbina valdovą ar prisimena Stalino laikus, jie eina ir balsuoja už tai. Čia dar nėra taip rimta, kad reikėtų rūpintis.

/…/

E.Jakilaitis: Kalbant apie Lietuvoje gyvenančių mažumų politines pažiūras, /…/ rezultatai rodo, kad tautinės mažumos Rusiją laiko pakankamai draugiška valstybe. Beveik 60 procentų apklaustųjų rusų mano, kad Rusija nekelia jokios grėsmės rytinėms ES ir NATO valstybėms. Šie skaičiai jau kur kas įdomesni. Kaip jūs vertinate [apklausos] duomenis?

V.Landsbergis: Pirmiausia norėčiau padaryti išlygą dėl to, ką sakote. Turim dalelę to, ką vadiname tautinėm mažumom. Tai dalelė, o jūs jau iš karto dedat, kad jie visi taip galvoja.

E.Jakilaitis: Sociologinės apklausos, imtas mini modelis. Apklausą rengė „Baltijos tyrimai“. Sociologinės apklausos dažniausiai atspindi…

V.Landsbergis: Įdomu, kad Lietuvos lenkai šioje vietoje yra kaip Lietuvos rusai, nedaug kuo skiriasi. Kartais jie ir kitur nedaug kuo skiriasi. Čia problema. Mes juos laikom lenkais, o jie gal tėra lenkiškai kalbantys rusai arba neapsisprendę žmonės.

E.Jakilaitis: Iš esmės tai turbūt rodo dviejų su puse dešimtmečių tam tikros tautinės politikos, tautinių mažumų politikos, socialinės politikos tuose tautinių mažumų gyvenamuose rajonuose fiasko. Sutinkat su tuo?

V.Landsbergis: Nežinau, ar meilė Putinui yra pasirinkimas Rusijos. Būtent taip, kad jeigu būtų jų valia, jie norėtų gyventi Rusijoje. Žinoma, ne patys išvažiuoti į Rusiją, bet išsivežti Lietuvą ir paskui gyventi Rusijoje su visa Lietuva.

/…/

E.Jakilaitis: 26 nepriklausomybės metai! Toks jų vertinimas skamba netikėtai žinant, kad Lietuvoje, – kaip bebūtų, ar tie rajonai ekonomiškai stipresni, ar silpnesni, – gyvenimo lygis kur kas geresnis nei Rusijoje, galimybių žymiai daugiau. O štai vertinimas prorusiškas.

V.Landsbergis: Manau, čia iš dalies jau buvo pasakyta dėl akiračio. Labai siauras akiratis ir mažai informacijos. Jeigu tie žmonės turėtų galimybių važinėti po pasaulį, dairytis aplink, o kai kada nuvažiuoti į pačią Rusiją… Ne iš propagandos, o pasižiūrėti, koks ten gyvenimas [provincijoje], tai gal prablaivėtų. Bet kas turi padėti tai daryti? Gal Lietuvos valdžia, kintančios Vyriausybės, jų politika galėtų būti dėmesingesnė šiam dalykui. Tiesioginė informacija ir ryšiai. Daug žmonių Rytų Lietuvoje nėra buvę kitur Lietuvoje.

/…/

E.Jakilaitis: Atrodo kaip užburtas ratas. Valdžia rengia įvairias programas. Bent jau mokinio krepšelis tautinėse mokyklose yra didesnis…

V.Landsbergis: Ar čia programa? Čia saldainis, kyšis, bet ne programa.

/…/

E.Jakilaitis: Grįžkime prie rinkimų Rusijoje. /…/ Kaip suprantu, po šių rinkimų vien didėja tikimybė, kad V. Putinas užsitikrins dar vieną kadenciją, ir ilgalaikėje perspektyvoje dar artimiausius 7 ar 8 ar daugiau metų esminių pokyčių Rusijoje neverta tikėtis. Ar turi įvykti didelė krizė, konfliktas, revoliucija?

V.Landsbergis: Pirmiausia susitarkime, ar diktatūroje vykstantis procesas turėtų būti vadinamas rinkimais. Jeigu galimybės apribotos arba išvis nesuteikiama galimybės alternatyvoms, o yra tik viena Stalino partija, tai to nereikia vadinti rinkimais. Tada irgi vadindavosi „rinkimais“. Atsimenu: turėjai vieną vardą, vieną popieriuką, įmetei, ir jau tu rinkėjas. Tai buvo pasityčiojimas iš žmogaus. Man vieną sykį pasidarė taip pikta, kad nėjau balsuoti. Paskui buvau susirūpinęs, kas už tai bus. Štai tokia sistema. Jeigu dabar artėjam prie to paties, kad pasirinkimo iš tikrųjų nėra (Žirinovskis ar Ziuganovas – tai Jo Didenybės Opozicija, ji leidžiama), o kur tikra opozicija, kuri kritikuotų, siūlytų rimtą alternatyvą, kreiptųsi į žmonių protą, atmintį, sąžinę? Ji būtų gyvybės ženklas. Bet tos gyvybės neleidžiama. Tad nereikia vadinti rinkimais. Yra procedūra, kurią jie ten vadina „rinkimais“. O mes rašykim kabutėse ar vadinkim kaip nors kitaip.

/…/

E.Jakilaitis: Pone Landsbergi, kokios, Jūsų nuomone, turėtų būti sąlygos, kad [Rusijos] visuomenė atsikvošėtų, jeigu tai apskritai įmanoma?

V.Landsbergis: Jeigu visuomenė bus pradėta rengti, kad didelės Rusijos teritorijos ne tik de facto, bet ir de jure pereina į Kinijos erdvę, gal kas nors pradės galvoti. Ką gali žinoti. Arba, neduok Dieve, būtų didelis karas. Ponas Putinas grasina dideliu karu. Mažų karų jis lengvai pasidaro. Bet kai kada pagrasina dideliu karu ir sako: nepamirškit, kad aš turiu bombą. Kažkodėl jam niekas nepasako: mes irgi turim bombą, ir tu pirmas kabėsi, kai panaudosi savo bombą. To niekas nesako, visi labai mandagūs, politiškai korektiški ir laukia, kada gaus per galvą. Bet didelis karas gali atsitikti tada, kai išsprūs iš rankų. Jeigu dvi galingos valstybės taip susikals, kad nebeturės kur trauktis. Arba viena jų turės kapituliuoti. Kažin ar Putino Rusija gali kapituliuoti. Gal kapituliuos Trampo Amerika? Nežinau.

E.Jakilaitis: Dar vienas svarbus dalykas, kuris įvyko ir kurį reikia aptarti, yra Vokietijoje, Berlyno žemėje, įvykę rinkimai. Tai dešimta žemė, kurioje vienaip ar kitaip dabartiniai valdantieji praranda pozicijas. Naujas fenomenas yra „Alternatyva Vokietijai“, antimusulmoniška, turbūt galima taip vadinti, antiimigracinė partija. /…/ Kokios gali būti grėsmės dėl tokių politinių jėgų populiarėjimo? Taip yra ne vien Vokietijoje.

V.Landsbergis: Izoliacionizmas nėra naujas dalykas. Bandymas nusiteikti arba nuteikti žmones, neva mūsų problemos kyla iš kitur. Jeigu atsiskirsim nuo to „kitur“, ginsimės, tai mums bus gerai. Iš istorijos nesimokoma. Bet izoliacionizmas veda ir į karą. Jis karingas. Vokietija visąlaik gąsdinama, kad tik iš jos nekiltų koks nors karas. Iš jos juk nekyla. Bet jeigu pasipriešintų agresijai, tada būtų kaltinama, kad pasipriešino ir sukėlė karą. Kam priešinosi? Turėjo kapituliuoti. Tokia galvosena beveik jau dedama ant lėkštutės. Tačiau užsispyrimas, pasiryžimas patvarkyti visus imigrantus ir kitataučius ten jau buvo, ir taip gali atsitikti dar kartą. Vokietija būtų labai nelaiminga, jeigu pati įsivarytų į kampą, į karą su kaimynais ar į vidinį pilietinį karą. Kas nors labai mielai gali ją ten pastumti. Manau, kad Kremliaus svajonė ir uždavinys Nr. 1 yra pašalinti ponią Merkel, kad ji netrukdytų kraštutinių įsigalėjimo, pirmiausia Vokietijoje, o paskui ir Europoje.

/…/

E.Jakilaitis: Pone Landsbergi, jau trumpai palietėme užsisklendimą savyje. Ponia Merkel kalba, kad Europa turi didelių ir labai didelių problemų. Kuo tai gresia?

V.Landsbergis: Veikiau tuo, kad bus pradedama vis labiau matyti tik problemas, tik vargą ir nelaimes, visiškai užmirštant gėrį, kuris atėjo kartu su Europos vienijimusi atsisakant karų, priešiškumų, varžybų kaip vienam kitą pasmaugti, o kartu dirbant bendram gėriui. Tai tapo taip įprasta, kad to niekas nebevertina. Kai praras, tada sakys: ką, mes buvom kvailiai, kad viską sugriovėm? Bet gali sugriauti.

 

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų