Ž. Pavilionis
2016.05.09

Pradedami rinkti piliečių parašai prieš Astravo AE

Pirmadienį kelių TS-LKD partijos narių iniciatyva pradedami rinkti piliečių parašai, kad Seimas įstatymu įtvirtintų, jog Lietuvos pasienyje statoma Astravo AE yra nesaugi, ir Lietuva nepirks joje pagamintos elektros bei neleis eksportui naudoti savo infrastruktūros. Elektrinė statoma pažeidžiant Espo ir Orhuso konvencijas. Ar ši priemonė yra išeitis, ar labiau politikavimas, kalbamės su vienu iš iniciatorių Žygimantu Pavilioniu.

Pirmadienį kelių TS-LKD partijos narių iniciatyva pradedami rinkti piliečių parašai, kad Seimas įstatymu įtvirtintų, jog Lietuvos pasienyje statoma Astravo AE yra nesaugi, ir Lietuva nepirks joje pagamintos elektros bei neleis eksportui naudoti savo infrastruktūros. Elektrinė statoma pažeidžiant Espo ir Orhuso konvencijas. Ar ši priemonė yra išeitis, ar labiau politikavimas, kalbamės su vienu iš iniciatorių Žygimantu Pavilioniu.

Pirmadienį pradedate rinkti piliečių parašus, kad Lietuva nepirktų elektros iš Astravo AE ir neleistų naudotis Lietuvos elektros sistema. Paprastai šia priemone naudojasi piliečių grupės, norėdamos daryti įtaką Seimui, pasiūlyti alternatyvių sprendimų. Tuo tarpu čia parašų rinkimą inicijuoja opozicinės partijos nariai, kurie patys galėtų užregistruoti įstatymo projektą ir Seimas privalėtų jį svarstyti. Nereikia ir piliečių parašų. Tad kodėl įstatymo projektas nepateikiamas tiesiogiai, o renkami parašai?

Pirmiausia todėl, kad nepasitikima dabartinėmis ir būsimomis politinėmis jėgomis, kurios tokią situaciją ir sukūrė. Matyt, Lietuvos politikams neužtenka politinės valios politiniu lygiu imti spręsti tą klausimą. Labai įprasta, kai vieni kaltina kitus, vienos politinės partijos kaltina kitas, anksčiau ar vėliau buvusias valdžioje. O rezultatas yra toks, koks yra – puikiai žinome, kas įvyko su mūsų atominiu projektu ir puikiai matome, koks atominis monstras kyla šalia mūsų. Deja, be tuščių kalbų ir pažadų, kuriuos žarsto įvairūs politiniai lyderiai, situacija nesikeičia. Kaip žinome, jei ir toliau nebus imamasi veiksmų, visi galime tapti priklausomi ir pažeidžiami to branduolinio monstro, kuris statomas pagal nesaugias rusiškas technologijas ir nesilaikant tarptautinių reikalavimų, kuriuos esame gerai išstudijavę, kai bandėme ginti ir neapgynėme savo černobylinio atomo. Šiuo atveju visos statybų procedūros pažeidinėjamos nuo pat pradžių, o kai kurios, pavyzdžiui, aikštelės pasirinkimas, jau negrįžtamai.

Mes susirinkome kaip piliečiai, tai jokiu būdu nebus vienos politinės partijos uzurpuojama iniciatyva. Kreipsimės į visus, įvairių politinių pažiūrų žmones, nes sprendžiamas mūsų ir mūsų vaikų likimas. Kad ir kokios politinės jėgos formuos vyriausybę po rinkimų, kad ir kas vadovaus šiam paradui, situacija turi keistis. Manome, kad įstatymu tą galima pakeisti. Jeigu piliečių spaudimas bus pakankamai didelis, o mūsų siekis yra surinkti kaip įmanoma daugiau parašų, tada politikai Seime susimąstys ir gal pagaliau pradės veikti, o ne tik kalbėti.

Parašai pradedami rinkti likus mažiau nei pusei metų iki Seimo rinkimų. Nori nenori pakvimpa politinių dividendų rinkimu. Juk Astravo elektrinė buvo pradėta statyti ne vakar, ne prieš pusmetį, bet prieš penkerius metus. Į Espo konvencijos įgyvendinimo komitetą pradėta kreiptis dar 2011 m. Iki šiol ir iš europarlamentaro G. Landsbergio nebuvo girdėti pranešimų Astravo tema, tuo daugiau užsiėmė kolega Bronis Ropė. Kodėl išaugo susirūpinimas būtent pastaraisiais mėnesiais?

Tai labai natūralu, nes labai ilgai dabartinė Vyriausybė kaltino dėl visų bėdų buvusią Vyriausybę, kuri energingai ėmėsi įvairių energetinių projektų, kaip kad suskystintų dujų terminalo, kuris dabar yra valdžios pasididžiavimo objektas. Tačiau kiti projektai, kad ir ta pati atominė elektrinė, buvo nejudinama visus ketverius metus, nors buvo daug gražių kalbų. Praėjo ketveri metai valdžios, per kuriuos buvo galima padaryti labai daug tiek vystant savo energetinius projektus, tiek apsisaugant nuo energetinių iššūkių.

Konkrečiai elektros energijos srityje, kur Lietuva yra labiausiai iš visų ES šalių priklausoma nuo elektros importo, nebuvo daroma nieko. Po truputį tampa akivaizdu, kad tapsime priklausomi nuo labai nesaugios ir labai keistoje vietoje Kremliaus rankomis pastatytos elektrinės, kuri yra iš esmės pastatyta tam, kad sukeltų grėsmę mūsų saugumui. Remiantis ekonomine logika, elektrinė tikrai nebūtų statoma tokioje vietoje. Kadangi šio projekto prigimtis tokia agresyvi ir nieko nebuvo daroma ketverius metus, natūralu, jog ateina paskutinioji, paskutinio teismo valanda, kai piliečiai turi teisę įvertinti, kaip šita valdžia dirbo. Ir čia nesvarbu, ar kairė, ar dešinė – visi piliečiai turi parodyti savo poziciją partijoms. O kadangi jos yra itin jautrios žmonių nuomonei prieš rinkimus, surinkę daug parašų priversime ne tik dabartinius valdančiuosius, bet ir visas besirungiančias partijas atkreipti dėmesį į vieną iš didžiausių grėsmių visai Lietuvai. Grėsmė Vilniui šiuo metu jau yra grėsmė Lietuvai, nes čia sutelkta didžioji dalis mūsų ekonomikos, čia yra politikos ir visi kiti centrai.

Be to, pats laikas prieš rinkimus pakoreguoti savo rinkimų programas, kad šis klausimas būtų sprendžiamas, kad ir kas rudenį laimėtų rinkimus.

Iki šiol ganėtinai sėkmingai spręsdavome energetinio saugumo grėsmes, buvome lyderiai šioje srityje. Tačiau dabar atsidūrėme labai nepavydėtinoje situacijoje. Dėl dujų pagrindines problemas išsprendėme, beliko tiltas į Lenkiją, tačiau su elektra mes įklimpome, pasimovėme ant adatos, kuri ne tik ekonomiškai, bet ir kitomis prasmėmis pavojinga. Negana to, mes jos nevaldome. Jeigu būtume turėję savo atomą, būtume jį valdę savomis rankomis, tuo tarpu jo atsisakėme ir rizikuojame tapti priklausomi nuo elektrinės, valdomos tiesiai iš Kremliaus. Tai iš esmės yra politinis projektas, o kadangi įtampos su Kremliumi yra didelės, galime tikėtis visų įmanomų neigiamų pasekmių.

Prieš savaitę Lietuvoje lankėsi Europos Parlamento Žaliųjų frakcijos pirmininkė Rebecca Harms, kuri teigė, kad ES laukia vieningos Lietuvos ir ne tik Lietuvos, bet visų Baltijos valstybių pozicijos Astravo AE atžvilgiu. Per visą kadenciją politinės jėgos nesugebėjo susitarti. Ar nemanote, kad šis parašų rinkimas yra gėda, rodanti, jog politinės partijos tokiu svarbiu klausimu nesugebėjo pasiekti vieningos pozicijos, o tarptautiniu lygmeniu mes transliuojame, kad Lietuva pati nežino, ko nori.

Manau, kad jūs teisi, bet parašų rinkimas kaip tik ir reikalingas tam, kad tos gėdos nebūtų. Tai yra spaudimo politikams instrumentas, kad jie susitvarkytų savo namuose. Dirbau su Europos Sąjungos struktūromis 16 metų. Atsimenu visas įmanomas ir neįmanomas kovas ir puikiai žinau jų mechanizmus. Jūs teisingai sakote, kad jeigu pati valstybė neturi aiškios politikos, tikėtis, jog ES priims aiškią politiką, pavyzdžiui, kad visa Europos Sąjunga nepirks nesaugioje Astravo AE gaminamos elektros, yra naivu. Pirmiausia reikia turėti labai aiškų savo parlamento užnugarį, visišką vienybę, nes nėra lengva pasiekti 28 šalių bendrą poziciją. Tačiau jeigu jau politikai rodo, kad jie neturi savo politinio stuburo ir pozicijos, tuomet tauta turi jiems parodyti, kad tai būtina, nes kalbame apie visų mūsų ir mūsų vaikų ateitį. Tai yra veiksmas, kuriuo bandome priversti politikus sudaryti aiškią ir nedviprasmišką parlamento poziciją, nes tik tokiu būdu galima ją „parduoti“ Briuseliui ir tikėtis gero rezultato.

Ar nuoširdžiai tikite, kad partijoms piliečių nuomonė yra svarbi? Net ir po 2012 m. vykusio referendumo, kuriame Lietuvos piliečiai pareiškė nepritariantys atominei energetikai Lietuvoje, politikai ir toliau sugebėjo svarstyti atominės elektrinės statybų Visagine galimybę. Pasigirdo kalbų apie antrąjį referendumą, visuomenės apklausas. Tokie pavydžiai skaudžiai rodo, kad piliečių nuomonę galima apeiti. Ar šįkart būtų kitaip?

Bet kuriuo atveju piliečių nuomonė yra svarbi. Mes tiesiog neišmokome įsiklausyti, neišmokome jos generuoti, todėl ryšys tarp politikų ir piliečių dar yra labai silpnas. Pilietinė visuomenė labai silpna, ir iš esmės visose postsovietinėse visuomenėse yra įsitvirtinusi nomenklatūrinė demokratija. Turime šansą dar kartą parodyti politikams, kad situacija gali keistis, kad ateina jaunos kartos piliečių, kurie prisiims atsakomybę ir pradės dalyvauti politikoje. Piliečių dalyvavimas politikoje iki šiol yra labai menkas tiek partijose, tiek per rinkimus Buvusio referendumo nelyginčiau su šiuo parašų rinkimu, tai tiesiog piliečių siekis inicijuoti diskusiją Seime. Be to, manau, kad buvusį referendumą inicijavo ne tik piliečių grupės Lietuvoje, bet ir išorinės jėgos, kurios buvo nesuinteresuotos mūsų pačių energetiniais projektais. Tai buvo viena iš pirmųjų propagandos atakų, į kurią nesugebėjome deramai reaguoti. Beje, taip pat ir dėl tų pačių politikų nesugebėjimo priimti sprendimus strateginiais Lietuvai klausimais.

Buvo laikas, kai stodami į NATO ar Europos Sąjungą sugebėdavome sutarti dėl strateginių Lietuvai klausimų, o vėliau šis gebėjimas vis labiau nyko. Tačiau turime, ką turime, vadinasi, atėjo laikas piliečiams žymiai aktyviau dalyvauti politikoje.

Ar gerai suprantu, kad pasisakote prieš „Rosatom“ statomą AE Astrave, tačiau palaikytumėte savos AE statybas Lietuvoje?

Palaikau visus lietuviškus energetinius projektus, kurie mus apsaugo nuo priklausomybės nuo trečiųjų šalių. ES galioja tam tikri energetinio saugumo standartai, kuriuos pasirašė visos 28 šalys. Įgyvendindami energetinius projektus stengiamės, kad jie būtų saugūs. Tokių standartų tikrai nėra Rytuose. Kaip žinome, prezidentas Lukašenka teigia, kad Lietuvos pasienyje statoma AE bus viena iš pigiausių. Projektas tampa toks pigus saugumo sąskaita. Normalios šalys Vakaruose ir ES labai daug investuoja į tokių projektų saugumą. Tačiau šiuo metu telkiamės tik dėl grėsmės, kuri kyla prie mūsų sienų, o kitų energetinės strategijos projektų nesvarstome.

Europos Sąjungoje yra aiškiai įvardyti standartai, kokios energijos rūšys ir pačios atominės elektrinės gali būti laikomos saugiomis, o kokios – ne. Prieš kurį laiką tų reikalavimų neatitiko mūsų Ignalinos AE, todėl Vakaruose ji buvo pripažinta kaip nesaugi. Dabar mes lygiai taip pat siekiame, kad Astravo AE visu ES lygiu būtų pripažinta nesaugia.

Paprastai piliečiai pasirašo po labai konkrečiu įstatymo projektu. Kokios priemonės yra įvardytos Jūsų teikiamame projekte?

Esmė ta, kad Seimas politiniu ir teisiniu lygiu patvirtintų, kad Astravo AE yra nesaugi. Įstatymu siekiama įtvirtinti, jog bus daroma viskas, kad nebūtų įsileidžiama elektra iš Astravo AE ir nebūtų leidžiama naudotis Lietuvos elektros infrastruktūra. Iš Lukašenkos pareiškimų matyti, kad jis tikisi susikrauti pelną iš atominės eksportuodamas joje gaminamą elektrą. Įstatyme negalime įvardyti konkrečių priemonių: įvardijame principus, o konkrečias priemones jau turės pateikti energetikos ekspertai.

Kalbino Monika Midverytė OFS

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų