Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydama paviešinti Vyriausybės taikos sutartį su Vokietijos bendrove „Danpower GmbH“ ir Vokietijos bei Lietuvos verslininkų kontroliuojama UAB „Danpower Baltic“.

Viešojoje erdvėje keliami klausimai ir abejonės, ar pagrįstai Vyriausybė atsisakė savo ankstesnių pozicijų ginče su verslu, ar sutartis atitinka viešąjį interesą, ar visuomenei pateikiama visapusiška ir tiksli informacija apie pasiektus susitarimus su verslininkais? Taip pat visuomenei nėra tinkamai paaiškinta, kokį poveikį taikos sutartis turės energijos kainoms, pavyzdžiui, ar nepadidins elektros kainų vartotojams? Pažymėtina, kad daugelis Vyriausybės sprendimų ir nutarimų yra vieši, tuo tarpu ši su viešuoju interesu susijusi sutartis nėra prieinama visuomenei.

„Kas galėtų paneigti, kad tai nėra verslo spaudimas Vyriausybei? Pirma, taikos sutartis nėra vieša, vadinasi, kažko baiminamasi. Antra, jei, kaip viešojoje erdvėje kalbama, kompensacija mokesčių mokėtojų lėšomis yra mainais už tai, kad įmonė atsiims skundus, įskaitant ir skundą prieš Europos Komisiją (tuo pačiu ir prieš Lietuvą), tai susidaro vaizdas, kad Vyriausybei daromas spaudimas. Visgi mano žiniomis, nors tokios rūšies bylų Europos teisingumo teismas yra nagrinėjęs dešimtimis, Europos Komisija jas pralaimi itin retai, todėl kyla klausimas, ar Vyriausybė ne per anksti atsitraukė?“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įsipareigojimai susiję su mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimu, siekiant išsklaidyti keliamas abejones bei remiantis Vyriausybės deklaruojamais aukštais skaidrumo standartais, parlamentarė ragina sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su taikos sutartimi, paviešinant ją pilna apimtimi.

Primename, jog taikos sutartis buvo patvirtinta dar gegužės 7 d. Vyriausybės posėdyje. Šia sutartimi Vyriausybė skyrė skatinamąjį elektros supirkimo tarifą bendrovės „Danpower Baltic“ elektrinei Kaune, pagal kurį, kaip matyti iš viešumoje pateiktos informacijos, įmonei galėtų atitekti 18-25 mln. eurų mokesčių mokėtojų lėšų per 12 metų (apie 1,5 mln. eurų kasmet), mainais į verslininkų įsipareigojimą atsiimti visus ieškinius Lietuvos teismuose ir tarptautiniuose arbitražuose.