Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Mykolas Majauskas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, prašydami, kad tobulinant naująją etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, būtų grąžinti 5–20 proc. priedai mokytojams už gimnazijų klases.

Nuo šių metų rugsėjo įsigaliojusi etatinio mokytojų darbo apmokėjimo tvarka kelia sąmyšį ir nuvilia dalį pedagogų. Daugiausia problemų kyla keturmetėms gimnazijoms, nes pagal naująją tvarką panaikinti anksčiau buvę 5–20 proc. priedai mokytojams už gimnazijų klases. Todėl gimnazijos realiai pajuto tokią pertvarką – gimnazijų mokytojų, kuriems nedidėjo darbo krūviai, atlyginimai dabar yra maždaug 15 proc. mažesni.

Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad vis dėlto gimnazijoms smūgį sudavė ne tik priedų panaikinimas, bet ir tai, jog joms skiriamos lėšos skaičiuojamos pagal eksperimentinį klasės krepšelį, kuris palankesnis švietimo įstaigoms, turinčioms mažas moksleivių klases. Todėl gimnazijos priverstos ieškoti būdų kažkaip kitaip kompensuoti tą lėšų trūkumą. Sistema veikia taip, kad išlaikius tą patį krūvį, atlyginimai ypatingai mažėti neturėtų, priklausomai nuo mokyklos biudžeto. Tačiau daugelyje gimnazijų nėra nė vieno mokytojo, kuris išlaiko tą patį krūvį.

„Pavyzdžiui, skaičiuojant nekontaktines valandas dvyliktoko kontrolinio darbo taisymas prilyginamas šeštoko kontrolinio darbo vertinimui. Tai visiškai neadekvatu“, – teigia L. Kasčiūnas.

Nors žadėta, kad naujoji švietimo sistemos pertvarka suteiks stabilumo, tačiau atsitiko priešingai. „Dabar pati Švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad naujoje darbo apmokėjimo metodikoje yra spragų ir netikslumų, todėl ji bus tobulinama“, – pridūrė M. Majauskas.

Pasak L. Kasčiūno, nors švietimo sistemos pertvarka yra reikalinga, tačiau jai nepasiruošta, ji vykdoma skubotai, netgi stumiama jėga. „Tai yra nebrandumo požymis. Dėl to priešinama mokyklų bendruomenė, kenčia vaikų ugdymo kokybė, visuomenėje kyla įtampos. Mokytojai priversti galvoti ne apie tai, kaip ugdyti mokinius, o apie etatinio apmokėjimo spragas, kurios verčia gyventi nežinomybėje dėl ateities“, – sako parlamentaras.

Seimo nariai pabrėžia, kad ugdymo kokybė ir dėmesys kiekvienam vaikui privalo išlikti svarbiausia vykdant švietimo sistemos reformą. O tai neatsiejama nuo deramo ir konkurencingo atlygio mokytojams.