Stebiuosi Vyriausybės neveiksnumu dėl šiuo metu galiojančių LR Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo nuostatų, dėl kurių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai, kuriems iki Įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas pensinis amžius, negali gauti Įstatyme numatytos kompensacinės išmokos. Šiandien 18-20 buvusių aktyvių Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų, kurių nemaža dalis garsino Lietuvą, gauna tik 180-190 EUR pensiją ir dėl tokių nepakankamų socialinių garantijų turi daug materialinių sunkumų.

Būdamas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu, dar 2015 m. spalio 19 d. užregistravau Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą, kuriame siūlau patikslinti jo nuostatas, sudarysiančias sąlygas senyvo amžiaus LR teatrų ir koncertinių įstaigų buvusiems kūrybiniams darbuotojams gauti kompensacinės išmokos dalį.

Nors praėjusiais metais Seimas šiam įstatymo projektui po pateikimo pritarė, tačiau Vyriausybė vasario 10 d. nutarime, kurį pasirašė Ūkio ministras Evaldas Gustas ir Kultūros ministras Šarūnas Birutis nutarė minėto įstatymo projekto nesvarstyti.

Ministrų kabinetas motyvuoja, kad jau parengtas naujas įstatymo projektas, kuriame siūlomi pakeitimai, iš jų ir susiję su profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinėmis garantijomis (nustatoma teisė kompensacines išmokas skirti ir senatvės pensijos amžių sulaukusiems buvusiems nustatytų specialybių kūrybiniams darbuotojams), tačiau šio įstatymo nuostatos numatomos įgyvendinti tik 2017 metais!

Minėtiems buvusiems Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, neturintiems minimalaus pragyvenimo šaltinio, valgyti norisi šiandien, vaistus reikia pirkti nedelsiant, komunalines išlaidas taip pat reikia apmokėti laiku. Sveiku protu nesuvokiamas Vyriausybės nutarimą rengusių ir jį pasirašiusiųjų elgesys, tuo labiau, kad besitęsiančiai problemai išspręsti papildomai reikėtų tik apie 8,5 – 9 tūkst. EUR.

Dar blogiau, kad Kultūros ministerijos parengtas ir Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas nėra išdiskutuotas, jį rengiant nebuvo atsižvelgta į Lietuvos institucijų pateiktas išvadas, neužtikrintas perėjimo iš biudžetinės į viešąją įstaigą skaidrumas, yra prieštaravimų kitiems teisės aktams, tinkamai neišnagrinėti kūrybinių darbuotojų darbo ypatumai, socialinės garantijos. Projektui nepritaria ir Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija, nes įžvelgia kūrybinių darbuotojų diskriminaciją, palyginus su šalies dirbančiaisiais. Projekto nuostatos, pažeisdamos lygiateisiškumo principą, supriešina skirtingų profesijų menininkus, nesuderinti ir kūrybinių darbuotojų atestacijos principai, neaišku kokiu pagrindu remiantis sudaroma ekspertų taryba.

Neturiu vilčių dėl kultūros ministro, kuris pastaruoju metu savo kliedesiais, piktinančiais žmonės, dažniau „apšildo“ populiaraus atlikėjo Radžio koncertus, nei rūpinasi ES struktūrinių fondų lėšų paskirstymu kultūros reikmėms,  bet šiurpą kelia ir ministro E. Gusto, kuris tik ką žiniasklaidoje samprotavo apie pagarbą talentams, pozicija. Akivaizdu, jog valdantieji tyčiojasi iš bejėgių ir socialiai remtinų kūrybinių darbuotojų, kitados garsinusių Lietuvą, kurios vardu šiandien ministrai priiminėja protu nesuvokiamus sprendimus.