R. Morkūnaitė-Mikulėnienė
2021.10.01

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Atsakingai vedam Valstybės laivą per audringą jūrą

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Atsakingai vedam Valstybės laivą per audringą jūrą

Kiekvienos politinės bendruomenės esmė – atstovauti savo idėjoms bei vertybėms, o įgijus visuomenės pasitikėjimą – įgyvendinti pažadus ir užsibrėžtus darbus. Prieš metus, didžiausią visuomenės pasitikėjimą gavo TS-LKD bendruomenė, tačiau puikiai prisimenu, koks santūrus buvo mūsų visų džiaugsmas. O juk pergalė įspūdinga – 50 mandatų Seime, tik 1996 m. buvo panašūs rezultatai. Tačiau puikiai supratome kokiu laiku prisiimame įsipareigojimą, kokie dideli žmonių lūkesčiai. Ir tada tebuvo viena COVID-19 pandemijos problema – milžiniška, augančiais užsikrėtimų ir praradimų skaičiais.

Pirmieji mūsų Vyriausybės darbai buvo susiję su pandemijos valdymu: nelengvi sprendimai dėl apribojimų, kurių teko imtis kasdien skaičiams augant virš trijų tūkstančių (nueinanti valdžia buvo labiau susirūpinusi žmonių „gera nuotaika“ ir patogiu rinkimų procesu). Atsakingoms pasaulinėms ir europinėms institucijoms patvirtinus skiepų tinkamumą, reikėjo greitos reakcijos ir sprendimų, kad būtų užsakytas reikiamas jų kiekis: Vyriausybės sprendimas – pirkti maksimalų įmanomą kiekį iš skirtingų tiekėjų (mūsų kaimynai žiūrėjo atsainiau ir vėliau skundėsi nepakankamu tiekimu). Vakcinų įsigijimo procese iškilo nesklandumų, nes kai kurie gamintojai sumažino siunčiamus kiekius: mūsų Myriausybė inicijavo bendrą Šiaurės-Baltijos šalių ministrų protesto laišką, po kurio tiekimas atsistatė. Vakcinavimo proceso pradžia kėlė daug klausimų – ką vakcinuoti prioriteto tvarka ir pan., visuomenėje pasitaikė piktnaudžiavimo atvejų: TS-LKD bendruomenė laikėsi principingai, kad patvirtintos taisyklės turi būti taikomos tinkamai, nei čia, nei kur kitur nepritariame blato kultūrai.

Kitas svarbus pradžios momentas – nueinančios valdžios sudėliotas valstybės biudžetas kitiems metams, kurį esmingai keisti mūsų naujoji Vyriausybė ir Seimas neturėjo galimybės. Žinome, o kai kurie ir pajutome, valstiečių „dosnumą“ prieš rinkimus. Rašau dosnumą kabutėse, nes nieko nemokamo nebūna. Pirma, sukelti žmonių lūkesčiai, kad tai bus tęstinės iniciatyvos. Antra, paveldėjome didelį deficitą, kurį palaipsniui turime mažinti, kad skola toliau neaugtų. Tad nelengva suderinti šiuos dalykus ir tai, kad palaikytume ekonomikos augimą. ES kritikavo pinigų dalybas, nes juos reikėjo nukreipti labai tikslingai į ekonomikos gaivinimą, o ne į vienkartines išmokas. Mes vykdome atsakingą politiką, stengdamiesi įgyvendinti savo pažadus.

Šiandien gyvename tokiu laiku, kai, rodos, vieną viršukalnę tuoj įveiksim ir tada jau bus galima pailsėti, tačiau už jos išnyra dar viena. Nūdienoj Lietuva gyvena tokiomis aplinkybėmis – jau minėtas COVID-19, išaugę migrantų srautai, spaudimas iš rytinių kaimynų už mūsų principingą laikyseną demokratijos gynimo atžvilgiu.

Lietuvos visuomenėje, kaip ir visame pasaulyje, esama įvairių nuomonių dėl vienų ar kitų klausimų ir tai yra visiškai normalu. Nenormalu yra agresyvumas ir brutalumas, o jo, deja, yra. Daug ar mažai? Neišmatuosim, ir neverta.  Akivaizdu, kad skirtys visuomenėje padidėję. Žmonės pavargę nuo beveik dvejus metus varginančio nepatirto gyvenimo ritmo, matyt, tokiomis aplinkybėmis tampa labiau imlūs sąmokslo teorijoms, įvairioms manipuliacijoms, neapykantai kitokiems, piktumui, kurį išrėkti tiesiai į veidą arba apstumdyti.

Vis girdisi kritikos – kalbėkitės su visais. Manrods mes ir kalbamės su visais, tik ne visi nori girdėti. Politiniai oponentai galėtų dialogo būdu apmalšinti aistras. Patys politikai iš kai kurių frakcijų sako „mes už skiepus, už kaukių devėjimą“ – bet kodėl to nepasakote savo rinkėjams? Valstiečiai kelia ultimatumus Vyriausybei, gąsdina žmones didėjančia socialine atskirtimi, tačiau patys abejoju ar nuoširdžiai norėtų prisiimti atsakomybę už valstybės valdymą šiandien. Reikalavimai atstatydinti tuos pačius ministrus, kurių patraukimo reikalauja įtūžusi minia prie Seimo, tik patvirtina, kad tikslai šių reikalautojų tokie patys – „valdžią lauk“. Juk kai kurie ir išlaidas mitinguotojų kompensavo. Bet nesigirdėjo, kad garsiai būtų pasmerkę tuos mitinguotojus, kurie svaidė akmenis į priesaiką, ginti valstybės sąrangą, davusius pareigūnus. Norėčiau, kad bent tokiu nelengvu valstybei laiku kolegos atrastų jėgų suremti pečius, o ne prisidėti prie takoskyrų gilinimo. Žinau, kad naivus mano noras.

Paprastai, įgijus milžinišką rinkėjų pasitikėjimą, yra didelis džiaugsmas, nes žinai, kad bus galima daryti darbus, kurie padėtų stiprėti valstybei. Tačiau prieš metus mūsų nuotaikos buvo santūrios, nes žinojom, koks sunkus laikas mūsų visų laukia. Ir nebuvo/nėra viskas paprasta. Ne reitingui dirbame, bet tam, kad kuo greičiau valstybė grįžtų į kiek įmanoma normalesnį gyvenimą. Greta to, nepamiršome savo rinkiminės programos įgyvendinimo. Labai džiaugiuosi, kad praeitą pusmetį Seime priėmėme reikalingus sprendimus socialiniais, švietimo, energetinės nepriklausomybės (Astravo AE; sprendimai priimti ir desinchronazacijai nuo sovietinio tinklo – taip vadinamas Baterijų įstatymas) klausimais, kad mūsų balsas užsienio politikos reikaluose buvo plačiai girdimas pasaulyje.

Tad truputį apie pastaruosius klausimus

Savo rinkimų programoje aiškiai įvardinome, kad ginsime demokratiją visame pasaulyje. Paprastai kalbėdavome apie savo rytines sienas, tačiau matydami Kinijos politiką niekinat žmogaus teises, jos vykdomą politiką Taivano, Honkongo atžvilgiu ir įvertinant tai, kad pagal valstybės saugumo ataskaitas ši šalis stengiasi didinti įtaką Lietuvoje (kai ir kitose šalyse), negalėjom į tai numoti ranka. Didžiuojamės, kad esame tapę namais nuo nedemokratinių režimų bėgantiems žmonėms iš Rusijos ir Baltarusijos. Turbūt prisimenate, kad priimti Svetlaną Cichanouskają, buvo valstiečių valdžios sprendimas. Lietuva tvirtai stovi dėl šių savo užsienio politikos principų, tačiau kai kuriems tiek nemalonūs konservatoriai, kad ir patys pamiršta savo vykdytą politiką.

Antai valstiečiai viešojoje erdvėje ne sykį blaškėsi vertindami situaciją dėl migrantų krizės, sakydami, kad čia Lietuvos politika viską išprovokavo. Ką išprovokavo? Teisė ir pareiga gintis nuo Lukašenkos režimo yra provokacija? Juk jis užgrobė civilį lėktuvą, ar Lietuva su Europos Sąjunga turėjo tylėti ir nuleisti galvą? Sankcijų sąrašą Europos reikalų komitete vieningai patvirtino visos Seimo frakcijos, Prezidentas gynė šią poziciją Europos Vadovų Taryboje, tad tai yra vieninga Lietuvos politika. Tačiau kai kurie politikai aktyvuojasi po Kremliaus inspiruotų pasvarstymų ar ketinimų mūsų visuomenei sujaukti protus. Būkim budrūs, nes pastebėjau ir mūsų bendruomenėje pasvarstymų: ar reikėjo provokuoti Lukašenką.

Migrantų krizė suvaldyta. Džiaugiamės santūriai, nes įvairūs scenarijai gali laukti už posūkio, o ir iššūkių įvairių išlieka. Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio skubūs sprendimai pasitelkti ES aukščiausius diplomatus, vykti į Turkiją, Iraką, davė pagrindą tam, kad šiandien būtumėm girdimi ir suprantami Europoje, kad galėtume jaustis saugesni. Neseniai pasakyta Europos Komisijos Pirmininkės Ursula von der Leyen metinė kalba patvirtintina, kad esame girdimi – ji išreiškė palaikymą Lietuvai ir mūsų kaimynams susiduriantiems su Baltarusijos režimo hibridine ataka. Lietuvoje besilankančios užsienio delegacijos taip pat kalba apie migrantų krizę ir Lukašenkos režimą mūsų žodynu. Tai yra didelė pergalė, nes šie vertinimai rodo supratimą. Toliau belieka dirbti su ES, kad tokios situacijos ir jų valdymas atsidurtų migracijos politikos peržiūroje.

Kinija. Yra bauginančių, kad Lietuva dėl savo principingos laikysenos šios šalies politikos atžvilgiu, sužlugdys savo verslą. Lietuvos banko duomenimis praradimai nėra tokie, kokius bandoma piešti. Tai nereiškia, kad mums nesvarbu. Todėl ieškoma sąjungininkų ir paramos, kad vienokios ar kitokios pasekmės būtų kuo švelnesnės. Būtent šiuos klausimus Gabrielius Landsbergis, JAV Valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno kvietimu, aptarė vizite JAV. Netrukus Lietuvoje lankysis verslininkų delegacijos iš JAV, Japonijos, Taivano. Palaikymas yra, Lietuva ne viena. Žiniai, mes norime megzti ryšius ir draugystę (kuri jau dabar yra didelė) su Taivano žmonėmis. Mes nepažeidžiame jokių tarptautinių susitarimų Kinijos atžvilgiu, tačiau ši šalis pati renkasi kaip reaguoti.

Aš didžiuojuosi, kuomet užsienio spaudoje Lietuva vadinama „laisvojo pasaulio lydere“, tai didžiulis įvertinimas. Bus visuomet sakančių – kam išsišokat, jūs romantikai? Galbūt. Bet prieš trisdešimt metų girdėjom tuos pačius epitetus. Ir gerai, kad tada neatsitraukėm. Turime likti nuoseklūs. Tai nereiškia su visais susipykti, tai reiškia neprarasti savo nuostatų ir išmintingai ieškoti sprendimų. Man atrodo, kad yra kuo pasidžiaugti.

Vidaus politikos reikalai ir sprendimai

Svarbus klausimas teko mūsų Vyriausybei, kaip suplanuoti reformas, kurios bus finansuojamos iš taip vadinamo Europos atsigavimo fondo, t.y. kaip išeiti sustiprėjus po pandemijos. Pirmąsyk istorijoje ES bendrai skolinosi visų valstybių vardu, ir tai tik dar vienas įrodymas, kad narystė ES yra visokeriopo saugumo garantas. Kad ir kaip galbūt norėtume, tokio masto problemų daugelis šalių būtų nepajėgios išspręsti pavieniui. Džiaugiuosi, kad Europos Komisija mūsų planą įvertino kai vieną geriausių. Lėšos bus skiriamos žaliosioms reformoms, skaitmenizavimui, švietimo ir socialiniams reikalams.

Kalbant apie pastaruosius, žinome, kad čia ES mažai turi įtakos, kai tvarkome savo švietimo ir socialinius kausimus. Noriu pasidžiaugti, kad TS-LKD įgyvendina tai, ką žadėjome. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo pasirašytas, žinome, kad keli bandymai prieš tai nebuvo sėkmingi. Priimti įstatymai, kurie leis sutvarkyti švietimo pagalbos specialistų sistemą: krūviai, didesni atlyginimai ir pan. Priimsime sprendimus, kurie leis judėti link to, kad kiekvienas vaikas, nesvarbu kokių gebėjimų ar iš kokios šeimos, turėtų vienodas galimybes startuoti ir tobulėti. Nuo ankstumės atradus problemas galima jas ištaisyti, nes kiekvieni praleisti metai – kelias į didesnį atotrūkį vieniems nuo kitų.

Socialiniuose klausimuose svarbu pabrėžti vienišo asmens kasmėnesinę išmoką, asmeninio asistento paslaugą negalią turintiems asmenims, nėščiųjų apsaugą dėl praradimų pandemijos laikotarpiu. Šį pusmetį didės daugybę metų nedidėjusi globos išmoka negalią turinčių asmenų slaugai, daugiau nei pagal indeksavimą numatyta augs pensijos, tikėtina, kad didės minimali mėnesine alga. Tad neleiskim kaimynams ar giminaičiams pasiduoti kai kurių nedraugiškų politikų gąsdinimams, kad šita valdžia viską atims ar stums žmones į skurdą. Socialinių reikalų ministrės Monikos Navickienės skaičiavimu, skurdas, dėl priimtų sprendimų, kitąmet turėtų sumažėti 25%. Jei konkurentai sakys, kad taršių automobilių galimas apmokestinimas labiausiai atsilieps mažiausias pajamas turintiems, reikia žinoti, kad yra planuojamos išimtys ir kompensacijos, tačiau tikiu visi sutinkame, kad švaresnis oras mūsų visų siekiamybė.

TS-LKD frakcijoje dirba 50 žmonių, esame skirtingi savo gyvenimiška ir politine patirtimi, tačiau sėkmingai darbuojamės ir plėtojame įvairias iniciatyvas: nuo istorinės atminties stiprinimo, iki užsienio lietuvių klausimų sprendimo; nuo azartinių lošimų skaidrinimo, iki darbų gyvūnų gerovei ir žaliosios darbotvarkės vystymui ir pan. Esame tvirtas buferis mūsų Vyriausybės sprendimams, nors kartais dėl kai kurių klausimų nuomonės ir išsiskiria. Tačiau pagrindinė mūsų užduotis, padėti valstybės laivui plaukti sėkmingai ir manau, kad tą mums sekasi daryti, nors jūra ir labai audringa. Jaučiu, kad mūsų bendruomenėje pasitikėjimo vieni kitais nestinga ir už tai esu labai dėkinga. Pakvieskime ir kitus įsiklausyti, nepasiduoti manipuliacijoms ir tiems, kas nori pakrutinti valstybės pamatus. Yra išbandymų, bet tikrai yra ir kuo pasidžiaugti. Tad pirmyn!

Kitos aktualijos

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė
2021.10.21

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo viešinti duomenis apie visuomenės informavimui skirtas lėšas

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo viešinti duomenis apie visuomenės informavimui skirtas lėšas
Skaityti daugiau
J. Šiugždinienė
2021.10.15

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti