Seimas, minėdamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) įsteigimo trisdešimties metų jubiliejų, paragino Vyriausybę inicijuoti ir patvirtinti Sąjūdžio bei Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio mokslinių tyrimų ir paveldo išsaugojimo programą, užtikrinti tinkamą šios programos daugiametį finansavimą. LPS iniciatyvinė grupė buvo įsteigta 1988 m. birželio 3 d.

Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-2271) vienbalsiai balsavo 114 Seimo narių.

Seimas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Sąjūdžio reikšmė tiek Lietuvos, tiek pasaulio istorinei raidai iki šiol nėra pakankamai išnagrinėta, nors dėl Sąjūdžio žmonių ryžto Lietuva 1988–1991 metais tapo ypatingu geopolitiniu reiškiniu, dariusiu reikšmingą įtaką to meto Vakarų politikai. Rezoliucijoje pabrėžiamas esminis Sąjūdžio vaidmuo atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę bei grąžinant ją į laisvų, demokratinių valstybių šeimą.

Kaip pabrėžiama priimtame dokumente, Sąjūdis atliko ypatingą vaidmenį telkiant Baltijos šalių liaudies frontų pajėgas ir padedant Rusijos bei kitų Sovietų Sąjungos respublikų demokratams griauti totalitarinę imperiją, taip pat suvienijo įvairių tautybių ir religijų žmones, kuriuos siejo bendražmogiškos ir vakarietiškos demokratijos vertybės.

Priimdamas rezoliuciją Seimas išreiškė dėkingumą visiems geros valios žmonėms, nepabūgusiems sovietų okupantų valdžios gąsdinimų, spaudimo ir prisidėjusiems prie LPS steigimo bei veiklos organizavimo.