Seimas, minėdamas didžiųjų netekčių ir pasipriešinimo dviejų totalitarinių režimų okupacijoms 80 metų sukaktį priėmė Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės ir Seimo Pirmininkės pavaduotos Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teiktą rezoliuciją.

Didžiųjų netekčių birželio tragedijos – tai dalis pasekmių, kurias sukėlė Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, nulėmę Rytų Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, patekusios į Sovietų Sąjungos įtakos zoną, likimą bei 1940 m. birželio 15 diena, kuomet sulaužydama tarptautines sutartis ir pasiųsdama per 150 tūkstančių raudonarmiečių, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Būtent šie įvykiai buvo kruvinojo 1941 metų birželio priežastis.

Tragedijos prasidėjo 1941 m. birželio 14 dieną, kuomet SSRS režimo buvo pradėti vykdyti planuoti ir organizuotipirmieji masiniai Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, žydų ir kitų tautybių trėmimai į Sibiro bei kitas Sovietų Sąjungos teritorijas, kuomet priešindamasi sovietų okupacijai tauta sukilo siekdama suverenios valstybės atkūrimo, išsivadavimo nuo sovietų okupacijos ir laisvės susigrąžinimo, kuomet nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, naciai pradėjo vykdyti Lietuvos žydų genocidą, atvėrusį kelią masinėms žudynėms ir smurtui, lėmusį didžiosios dalies žydų bendruomenės netektį.

Krašto apsaugos ministro teigimu, ši rezoliucija itin svarbi, matant pastaraisiais metais nesiliaujančius Rusijos Federacijos propagandistų skleidžiamus naratyvus ir dezinformaciją, siekiant kurstyti ir skaldyti visuomenę, mažinant piliečių tarpusavio pasitikėjimą, bandant perrašyti mūsų istoriją, menkinant rezistentų atminimą, neigiant sovietų okupacijos faktą bei jos padarytą žalą. „Svarbus šios rezoliucijos akcentas minėtame kontekste – tai siūlymas tęsti ir skatinti totalitarinių nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų istorinius tyrimus, kurie užtikrintų visuomenės ir valstybės atsparumą priešiškų valstybių skleidžiamai dezinformacijai, mažintų visuomenės poliarizaciją ir didintų piliečių tarpusavio pasitikėjimą“, – pabrėžė ministras.

„Šia rezoliucija Seime pagerbėme totalitarinių režimų aukas, pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos metu lietuvių ir visų tautybių Lietuvos piliečių aukas bei jų atminimą, ir tuos, kurie nekolaboravo su sovietų ir nacių okupantais, nenusižengė žmogiškumui, rizikuodami savo gyvybėmis gelbėjo žydus, priešinosi totalitariniams režimams, kovojo už Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo  atkūrimą, nepasidavė sovietų okupacijos gniaužtams. Svarbu pabrėžti, kad šia rezoliucija Seimas pagerbė būtent tuos žmones, kurie nekolaboravo su sovietais ir naciais, nebuvo jų pakalikais“, – sako P. Kuzmickienė.

Rezoliucijoje Seimo nariai skatina stiprinti pilietiškumo, patriotiškumo ir valios priešintis nuostatas ikimokykliniame, formaliajame ir neformaliajame ugdyme.

Taip pat raginama Lietuvos viešąsias erdves išvaduoti iš simbolių, įprasminančių okupacinius totalitarinius režimus. „Prabėgus daugiau nei trisdešimčiai metų po išsivadavimo iš Sovietinės okupacijos gniaužtų turime Lietuvos viešąsias erdves išvaduoti iš simbolių, įprasminančių okupacinius totalitarinius režimus bei menančių šių režimų kolektyvinę tapatybę. Vienas tokių pavyzdžių – tai Vilniuje vis dar stovintis Petro Cvirkos paminklas“, – teigė P. Kuzmickienė.

Rezoliucijoje taip pat konstatuojama būtinybė reikalauti okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos Federacijos, kaip Lietuvą okupavusios SSRS teisių tęsėjos.