J. Džiugelis
2021.09.16

Seime pristatytos įstatymo pataisos, kurios užtikrintų stabilesnį NVO ir Lietuvos šaulių sąjungos finansavimą

Seime pristatytos įstatymo pataisos, kurios užtikrintų stabilesnį NVO ir Lietuvos šaulių sąjungos finansavimą

Seimo narys Justas Džiugelis inicijavo ir kartu su grupe parlamentarų registravo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo projektą. Juo politikai siūlo keisti NVO fondo sudarymo principą, skiriant Fondui visą nepaskirstytą GPM pajamų mokesčio ne pelno subjektams (1,2%) sumą bei  tarp Fondo lėšų gavėjų įtraukti Lietuvos šaulių sąjungą.

Lietuvą sukausčius COVID-19 pandemijai ir ištikus neteisėtų migrantų krizei, į pagalbą valstybinėms institucijoms atskubėjo nevyriausybinės organizacijos ir Lietuvos šaulių sąjunga.

„Jei anksčiau dar kas ir abejojo dėl nevyriausybinių organizacijų naudos, tai dabar, manau, net skeptikai savo kailiu patyrė, koks svarbus NVO atliekamas darbas sprendžiant ekstremalių situacijų iššūkius bei skurdo, priklausomybių, sunkių ligonių ir žmonių su negalia problemas. Be to, stiprios nevyriausybinės organizacijos yra stiprios pilietinės visuomenės paskata ir garantas“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys J. Džiugelis.

Šiuo metu aktyviai veikia per 15 000 nevyriausybinių organizacijų. Jos išsilaiko iš gyventojų skirtų 1,2 proc. GPM paramos lėšų,  ir savivaldybių skelbiamų konkursų ir kitų paramos formų, kur daug kas priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus. Didžioji dauguma susiduria su finansavimo tolygumo sunkumais ir veiklos plėtros iššūkiais.

„Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, mūsų piliečiai vangiai naudojasi galimybe skirti 1,2 proc. GPM lėšų paramą. Vien 2019 m. nepaskirstyta per 20 mln. eur., kurie buvo perskirstyti į savivaldybių biudžetus ir ten taip pat ne visi panaudoti  pagal paskirtį, t.y. skirtų socialinėms reikmėms. Pavyzdžiui, 2020 m. savivaldybės nepanaudojo 6,9 mln. eur. Taigi, paskyrus GPM  paramos lėšas NVO fondui, jų perskirstymas turėtų vykti sklandžiau ir tikslingiau“, – teigia J. Džiugelis.

Seime vykusio NVO plėtros įstatymo pataisų pristatyme dalyvavęs „NVO teisės instituto“ vadovas Rytis Jokubauskas sako, kad pastarųjų kelių metų įvykiai išryškino ne tik svarbų nevyriausybinių organizacijų vaidmenį valstybės ir visuomenės gyvenime, bet ir apnuogino jų finansavimo problemas.

„Pilietinių organizacijų tvarumo indeksas jau eilę metų nurodo, kad finansinis pajėgumas yra viena silpniausių nevyriausybinio sektoriaus vietų. Tad labai sveikintinos iniciatyvos, kurios prisideda prie šių problemų sprendimo. Siūlymas, kad nepaskirstyto GPM lėšos būtų nukreiptas į NVO fondą yra logiškas – jis padėtų sustiprinti nevyriausybinių organizacijų sektorių, dėl ko laimėtume mes visi“, – pažymėjo teisininkas.

Labai svarbia paspirtimi sunkumų ištiktai valstybei, o tuo pačiu ir kiekvienam jos piliečiui, tapo Lietuvos šaulių sąjunga, kurios nariai sudėtingu karantino metu padėjo palaikyti tvarką, budėjo ligoninėse, neskaičiuodami valandų patruliavo valstybės ir ES pasienyje.

Seimo Laikinosios Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos šaulių sąjungos paramos grupės pirmininkas Audronius Ažubalis pabrėžė išaugusias LŠS kovines galias, kurias liudija oponentų Rytuose portalai, nuosekliai bandantys atrasti Šaulių sąjungos fašistinę prigimtį ir ją tariamai demaskuoti. Ta rodo, kad į LŠS žiūrima kaip į rimtą visuomeninę ir, tuo pačiu, sukarintą organizaciją, kuri turi savo galią.

„Jau daug kalbėta apie tai, kaip šauliai dirbo ligoninėse, patruliuodami keliuose, užtikrindami karantiną, kaip dabar savanoriškai dirba saugodami nelegalius pabėgėlius stovyklose ar budėdami su VSAT ir kariškiai pasienyje. Visoms šioms veikloms būtina ekipuotė ir speciali įranga, kurios nenusipirksi už kelis šimtus eurų. Jau nekalbant apie patikimą ginklą, kurio kaina ženkliai didesnė. Visa tai šauliai turi nusipirkti patys. Taigi, jei norime išlaikyti tokį patį Šaulių sąjungos lygį ir net jį kilstelėti, kas šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje būtina, šis įstatymas tam labai padės“, – teigė TS-LKD frakcijos narys A. Ažubalis.

Parlamentarui antrino ir LŠS vadas pulkininkas Albertas Dapkus.

„Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija. Visas lėšas, kurias gauname iš privačiai aukojančių piliečių, verslo, kitų organizacijų ir valstybės biudžeto, mes investuojame į pasirengimą krizėms ir ekstremalioms situacijoms. Ir, kai valstybę užgriuvo išbandymai, būtent šauliai gana gausiai ir motyvuotai atėjo valstybei į pagalbą. Ir jie šitai darė neatlygintinai. Visas reikalingas priemones, o nelegalių migrantų krizės atveju ir specialiąsias priemones, turėjome pirkti iš visuomenės suaukotų lėšų. Papildomas finansavimas iš valstybės biudžeto nebuvo gautas. Deja, vykdant užduotis, gauname vis daugiau ir daugiau būtinų priemonių pirkimo prašymų, kurių negalime įvykdyti. Taigi, papildomas finansavimas LŠS būtų parama ir šiek tiek kompensuotų praradimus, patirtus įsitraukus į pagalbą“, – sakė pulkininkas A. Dapkus.

Kitos aktualijos

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė
2021.10.21

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo viešinti duomenis apie visuomenės informavimui skirtas lėšas

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo viešinti duomenis apie visuomenės informavimui skirtas lėšas
Skaityti daugiau
J. Šiugždinienė
2021.10.15

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?

Jurgita Šiugždinienė. Visi vaikai nusipelno geros mokyklos. Kas padaryta ir ką dar turime nuveikti?
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti