2018.10.30

Seime registruoti teisės aktų projektai, būtini priimti iki Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo

Seime registruoti teisės aktų projektai, būtini priimti iki Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo

Seime pirmadienį įregistruoti svarbūs lydimieji teisės aktų projektai, būtini priimti iki Pranešėjų apsaugos įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2019 m. sausio 1 d. Teisės aktų projektus rengė Seimo valdybos sudaryta darbo grupė iš kompetentingų institucijų atstovų. Nors esminės pranešėjų apsaugą reglamentuojančios teisės normos yra sukoncentruotos viename teisės akte – Pranešėjų apsaugos įstatyme, tačiau jo inkorporavimui į teisinę sistemą bei sėkmingo įgyvendinimo užtikrinimui būtina pakeisti ar papildyti kai kuriuos galiojančius teisės aktus.

Darbo grupė parengė septynis lydimuosius teisės aktų projektus (Nr. XIIIP-2820, Nr. XIIIP-2821, Nr. XIIIP-2822, Nr. XIIIP-2823, Nr. XIIIP-2824, Nr. XIIIP-2825, Nr. XIIIP-2826).

Darbo grupei vadovavusi Seimo narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad registruoti teisės aktai Seime bus priimti laiku ir sklandžiai, o apie pažeidimus pranešę asmenys taps labiau apsaugoti nuo neigiamo poveikio ar galimų padarinių. „Labai liūdna, tačiau vis dar pasigirsta naujų susidorojimo su pranešėjais atvejų. Visi puikiai prisimename garsiai nuskambėjusias istorijas apie krekenaviškės Dalios Budrevičienės atskleistus vokeliuose mokamus atlygius vienoje įmonėje, Rasos Kazėnienės paviešintus viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje ar Igno Šalnaičio atskleistas korumpuotas schemas Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Visos šios istorijos parodė, kad pažeidimus paviešinę asmenys nėra aktyviai ginami valstybės ir jie nesijaučia saugūs. Labai tikiuosi, kad priėmus lydimuosius įstatymų projektus ir įsigaliojus Pranešėjų apsaugos įstatymui pranešėjai bus apsaugoti efektyviomis ir rezultatyviomis priemonėmis, kurios užtikrins veiksmingą minėtų asmenų apsaugą, motyvuos ir skatins pranešti ir nebijoti. Visa tai ir reglamentuota lydimuosiuose teisės aktų projektuose“, – teigia A. Bilotaitė.

Siekiant tinkamai įgyvendinti teikiamais projektais siūlomą pranešėjų apsaugą, Administracinių nusižengimo kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo projektuose siūloma įtvirtinti bendrą principą, kad ginčui persikėlus į teismą pranešėjas nebūtų įtraukiamas į teisminius procesus ir į teismą paprastai nebūtų kviečiamas, nebent susiklostytų situacija, kai tokio asmens parodymai turėtų esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir be jo dalyvavimo procese nebūtų kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tuomet teismas motyvuota nutartimi galėtų nuspręsti šaukti tokį asmenį liudytoju. Šio modelio pliusai pranešėjų apsaugos kontekste – daug didesnės galimybės užtikrinti / išsaugoti pranešėjo konfidencialumą, eliminuojamas nemažas pranešėjus pranešti demotyvuojantis faktorius, kad reikės dalyvauti teisminiuose procesuose, eliminuojama rizika, kad teisminiai procesai bus inicijuojami inter alia tam, kad būtų galima paprasčiau sužinoti pranešėjo tapatybę (ypač tais atvejais, kai kalbama ne apie darbuotoją, o kitokiais santykiais su pažeidėju susijusį asmenį).

Pažymėtina, kad šiuose projektuose siūloma įtvirtinti saugiklį, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti vieninteliai ar lemiami įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma įtvirtinti nuostatą, draudžiančią teismui savo sprendimą pagrįsti vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.

Papildžius Darbo kodeksą būtų užtikrinta veiksmingesnė pranešėjų apsauga darbo santykiuose, t. y. darbuotojui pateikus informaciją apie pažeidimą Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka tai negalėtų būti laikoma veiksmais, pažeidžiančiais darbdavio turtinius ar neturtinius interesus, o darbuotojas negalėtų būti dėl to persekiojamas, jam taikomos jo interesus pažeidžiančios priemonės. Be kita ko, pagal siūlomas Darbo kodekso siūlomas pataisas darbdavys negalėtų savo valia nutraukti darbo sutarties su darbuotoju dėl to, kad pastarasis pateikė informaciją apie pažeidimą. Dėl to darbuotojai turėtų jaustis saugiau, o darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją, privalėtų įrodyti, kad tai daro ne dėl darbuotojo pateiktos informacijos apie pažeidimą.

Siūlomo Baudžiamojo kodekso naujo straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“ esmė – asmens, kuris yra įtariamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir aktyviai padeda atskleisti asmens, kuriam jis pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, ar kito asmens padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Projektu siūlomos nuostatos sudarytų galimybę tokį asmenį, esant tam tikroms sąlygoms, atleisti ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir dėl kitų šio asmens nusikalstamų veikų, su pastarosiomis sudarančių idealią arba realią nusikalstamų veikų sutaptį. Tai reiškia, kad asmuo, apsisprendęs pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, su kuriomis jis yra susijęs, ir bendradarbiauti jas atskleidžiant, nuo tokio viešąjį interesą atitinkančio sprendimo nebebus atgrasomas jam pačiam gresiančios atsakomybės.

Priėmus lydimuosius teisės aktų projektus bus sukurtos prielaidos sklandžiai ir veiksmingai įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris leis prisidėti prie korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimo. Bus sukurta subalansuota pranešėjų apsaugos sistema, kurios atsiradimas ir taikymas neabejotinai paskatins informacijos apie neteisėtą ir neetišką veiklą atskleidimą bei veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Kitos aktualijos

2018.11.17

KUR R. Karbauskio ir S. Skvernelio žadėtoji DARNA?

Jurgio Razmos kalba TS-LKD partijos Tarybos posėdyje
Skaityti daugiau
2018.11.17

Siūlome mokesčių reformos moratoriumą – tai padėtų išspręsti kitų metų biudžeto problemas

Šiandien vykstančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje buvo patvirtinta partijos remiama kandidatė į Lietuvos Respublikos Prezidentus Ingrida Šimonytė. G. Landsbergis pristatė ir naujus visos Lietuvos laukiančius iššūkius. Tai 2019 m. biudžetas, dėl kurio partijos Taryba šiandien priims Rezoliuciją.
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2018 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY