Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad nuo karo pradžios Rusijos ginkluotosios pajėgos iš Ukrainos jau ištrėmė daugiau nei milijoną ukrainiečių, iš jų beveik 200 tūkstančių yra mažamečiai vaikai. Pasak jos, svarbu garsiai kalbėti apie Rusijos vykdomus trėmimus Ukrainos teritorijose, todėl trečiadienį Seimo narės vadovauja komisija kreipsis į tarptautines organizacijas ir Romos katalikų bažnyčios vadovą, kad šie pagal savo atsakomybes organizuotai stabdytų  neteisėtą žmonių trėmimą.

„Svarbu garsiai kalbėti apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vykdomus šiurkščius Ukrainos vaikų teisių pažeidimus, ciniškai grobiamus suaugusiuosius ir vaikus, kurie prievarta vežami nežinomomis kryptimis, tremiami iš savo namų. Rusijoje deportuotus vaikus bandoma prievarta asimiliuoti – taip yra naikinama jų ukrainietiška tapatybė. Rusijos vykdomas ukrainiečių trėmimas yra genocidas“, – teigia P. Kuzmickienė.

Seimo narė P. Kuzmickienė trečiadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos žmogaus teisių pareigūne Liudmila Denisova. Parlamentarės teigimu, Ukrainos institucijos turi daug tikslių duomenų apie ištremtus ukrainiečius. Taip pat yra duomenų apie žmones, prisidedančius prie genocido įgyvendinimo, todėl Seimo narė siūlo juos įtraukti į sankcijų sąrašus.

„Šiandien turėjau įdomų pokalbį su Liudmila Denisova. Ji patvirtino, kad šiai dienai ištremtų žmonių skaičius yra išaugęs iki milijono šimto tūkstančių, iš kurių 200 tūkstančių yra vaikai. Ponios Denisovos duomenimis, Rusija tam rengėsi iš anksto. Yra aiškūs sąrašai, kur ir kokie žmonės buvo išvežti. Taip pat Ukraina turi duomenis tų žmonių, kurie vykdo tas tremtis. Labai svarbu kalbėti apie tokių asmenų įtraukimą į sankcijų sąrašus. Manau, kad čia būtų viena iš tokių stiprių priemonių“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė P. Kuzmickienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs istorikas dr. Norbertas Černiauskas teigė, kad dabartiniai Rusijos veiksmai sukelia asociacijas su XX a. totalitarinių režimų praeityje vykdytomis praktikomis.

„Stebint įvykius Ukrainoje, mes dažnai susikoncentruojame į fronto linijas, į civilių žūtis. Tačiau praleidžiame nemažai dėmesio šiai problemai. Masiniai gyventojų perkėlimai, išvežimai iš Ukrainos, įsigilinant į situaciją ir skaičius, kurie sunkiai yra suvokiami protu. Tikrai į galvą ateina asociacija su totalitarinėmis praktikomis, kurias vykdė du totalitariniai režimai, kai ciniškų tikslų įgyvendinimas buvo daromas šimtų tūkstančių žmonių gyvybių ir likimų sąskaita. Jau kelintą kartą mes sakome vis po kažkokio įvykio, kad tai neįsivaizduojama XXI amžiuje, deja, belieka tai pakartoti ir kuo skubiau atkreipti tarptautinių organizacijų ir politikų dėmesį siekiant stabdyti tremtis Ukrainoje“, – teigė istorikas N. Černiauskas.

Konferencijoje istorine patirtimi dalijosi ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas. Anot jo, Lietuvos tremtiniai puikiai supranta dabar vykstančią situaciją Ukrainoje.

„Mes tai puikiai suprantame dėl vienos priežasties – mes esame tai pergyvenę. Visiškai sutinkame ir neneigiame, kad dabar yra Ukrainos tautos genocidas, kaip seniau buvo vykdomas Lietuvos ir žydų tautos genocidas. 1941 metais tremiami buvo ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai. Per visą trėmimų laikotarpį iš Lietuvos buvo ištremta daugiau kaip 55 tūkstančiai vaikų. Todėl tremtiniai remia ir labai pergyvena dėl Ukrainos, mes prisidedame finansinėmis lėšomis ir remiame maistu, rūbais tuos, kurie prisiglaudė Lietuvoje“, – pasakojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas G. Rutkauskas.

G. Rutkauskas papasakojo, kad šiemet, minint 1941 metų birželio 14 dienos trėmimų 81-ąsias metines, ketinama skaityti ne tik Lietuvos tremtinių pavardes, bet ir ketinama skaityti ištremtų ukrainiečių pavardes.