Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) narė Paulė Kuzmickienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovą Aurelijų Verygą, ragindama atkreipti dėmesį į COVID-19 pandemijos fone išaugusią depresijos po gimdymo problemą ir teikdama pasiūlymus šiai problemai spręsti.

Anot emocinės sveikatos specialistų, Lietuvoje per metus gali būti nuo 1500 iki 5000 moterų, susiduriančių su depresija po gimdymo, t.y. nuo 5 iki 25 proc. gimdžiusių moterų gali sirgti šia depresijos forma, o dėl pandemijos įvedus draudimą partneriams dalyvauti gimdyme, skatinant gimdyves bendrauti su artimaisiais nuotoliniu būdu, medikams trumpinant susitikimo laiką arba teikiant konsultacijas nuotoliniu būdu – šie skaičiai galėjo dar labiau išaugti.

Kreipimesi P. Kuzmickienė sveikatos apsaugos ministrui siūlo sistemiškai peržiūrėti ir įvertinti, kokia pagalba yra teikiama moterims, patiriančioms depresiją po gimdymo, kaip šios problemos sprendime dalyvauja gydytojai-ginekologai ir šeimos gydytojai, psichologai, kokia pagalba teikiama šeimai, kokie mokymai rengiami gydytojams ir  šeimai.

„COVID-19 pandemija išryškino problemą – Lietuvoje emocinė pagalba pagimdžiusioms moterims nepakankama. Nors sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra nurodyta, kad po gimdymo turi būti teikiamos medicinos psichologo konsultanto paslaugos, nebūtinai tokį specialistą įstaiga suranda, ir to nepakanka. Problemą aštrina tai, kad šiuo metu sunku gauti medikų konsultacijas, jos yra trumpesnės, o dėl to gali dar labiau nukentėti nėščiųjų ir gimdyvių emocinė sveikata“, – pažymėjo P. Kuzmickienė.

Seimo narė P. Kuzmickienė taip pat siūlo parengti interaktyvų klausimyną ar mobilią programėlę, kuri leistų įvertinti emocinę savijautą, gaires ir mokymus gydytojams-ginekologams ir šeimos gydytojams, kurie padėtų atpažinti pogimdyvinės depresijos požymius.

Ministerija, kaip už sveikatos politiką atsakinga institucija, raginama organizuoti mokymus psichologams, siekiant gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, kurti psichologinės pagalbos kontaktų bazę, kuri leistų rasti informaciją apie depresiją po gimdymo vienoje vietoje, organizuoti mokymus bei gerinti visuomenės emocinį raštingumą.

„Sprendžiant emocinės sveikatos iššūkius, psichologo konsultacija turėtų būti rekomenduojama besilaukiančioms – ligos prevencija užsiimti reikia nėštumo metu, nes, pasak specialistų, jau laukiantis kūdikio 40 proc. moterų rodo depresijos signalus. Po gimdymo, moteris su mažu vaikeliu, jei vyras nepadeda ir nėra šalia artimųjų, turi labai ribotas galimybes išeiti iš namų. Todėl reikia sudaryti galimybes pirminei nuotolinei psichologo konsultacijai, kad pavyktų išvengti problemos „pražiūrėjimo“, – galimą kryptį pristatė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė.