Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Monika Navickienė ir Laurynas Kasčiūnas įregistravo įstatymų projektų paketą, kurių tikslas – remti vaikus auginančias šeimas ir paskatinti apsisprendimą susilaukti daugiau vaikų.

„Seimo daugumos bei vyriausybės atstovai nevengia kalbėti apie tragišką Lietuvos demografinę situaciją, apibendrindami ją vienu skaičiumi – 1,7. Tai yra skaičius, rodantis, kiek vaikų vidutiniškai susilaukia šeima Lietuvoje. Suprantame, kad šis skaičius nepakankamas demografiniams rodikliam pagerinti. Nors šios problemos iškėlimas į viešumą yra sveikintinas, tačiau dažnai pamirštama paminėti kitus, gerokai labiau įpareigojančius statistinius duomenis“, – teigia vienas iš įstatymų projektų autorių Seimo narys L. Kasčiūnas.

Pavyzdžiui, apklausos rodo, kad lietuviai idealiu atveju norėtų turėti net 2,26 vaiko ir šiais skaičiai gerokai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau šie norai kontrastuoja su pačios valstybės veiksmais šeimos politikos srityje. Pagal vaikų politikai skiriamą išlaidų dalį nuo BVP Lietuva, turėdama 1,1%, yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje. To nepakanka, kad iš esmės spręstume demografinę krizę.

Vienu iš įstatymo projektų siekiama sumažinti PVM tarifą kūdikių maistui nuo 21 iki 9 proc.

„Siūlome sumažinti tėvų išlaidas, skirtas specializuotiems kūdikių maisto produktams. PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 9 proc. specializuotiems kūdikių maisto produktams yra efektyvus šeimos politikos įrankis, nes šio pakeitimo poveikis pasiekia visas kūdikius auginančias šeimas ir prisideda prie jų galimybių įsigyti reikalingiausias prekes naujagimiams – daro maisto prekes kūdikiams labiau prieinamas“, – sako vienas iš projekto iniciatorių L. Kasčiūnas.

Taip pat siūloma išmokų vaikams laikotarpį studijuojantiems asmenims pratęsti mažiausiai iki studijų baigimo.

„Jeigu studijų baigimo metu moteris yra nėščia arba jos vaikui yra mažiau nei dveji metai, siūlome pratęsti studento išmokų mokėjimą iki vaikui sukaks dveji. Šiuo metu išmokų vaikams įstatymas išmokų laikotarpį studijuojantiems asmenims susieja su naujagimio amžiumi – išmokos mokamos kol vaikui sueina vieneri“, – situaciją komentuoja Seimo narė M. Navickienė.

Pasak parlamentarės, nors studentui ir užtikinama parama pirmaisiais naujagimio gyvenimo metais, jaunas žmogus, ypač studijuojantis sudėtingose studijų programose, kurios nepalieka laisvo laiko darbui, yra paliekamas be jokios paramos tolimesniais metais.

Studentės, kurios studijų baigimo metu laukiasi vaiko arba turi vaiką iki dvejų metų, taip pat yra teisiškai bei finansiškai neapsaugotos – tokioms moterims sunku greitai susirasti darbą, nes darbdavys supranta, kad moteris privalės didelę dalį laiko skirti vaiko auginimui. Kadangi ką tik baigę studijas studentai negali gauti reguliarių vaiko priežiūros ar motinystės išmokų, nes nėra apsidraudę socialiniu draudimu, šių asmenų finansinė padėtis yra ypač  kebli. Tokiose situacijose dažnai gali tekti rinktis tarp studijų ir vaiko auginimo.

„Turint omeny, kad valstybė yra suinteresuota, jog kuo daugiau vaikų užaugtų su savo tėvais, taip pat mažinti abortų skaičių ir užkirsti kelią studijų nutraukimui, privaloma imtis veiksmų, leidžiančių sušvelninti galimą konfliktą vaikų auklėjimo ir studijavimo“, – sako minėtų įstatymų projektų iniciatorė M. Navickienė.

Galiausiai siūlomos pataisos, kurios, esant poreikiui, leistų vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų.

Mokslinė literatūra nurodo dvi svarbiausias priemones, didinančias gimstamumą valstybėje: šeimos pajamų bei darbo ir šeimos santykių suderinamumo didinimas.

Siūlomas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo projektas, kuriuo siekiama leisti vaiko priežiūros bei motinystės atostogų išėjusiems tėvams dirbti darbą iki 20 valandų per savaitę neprarandant pajamų, efektyviai sprendžia abi šias problemas, nesukurdamas didelių biudžeto išlaidų, nes jo nešamą naudą šeima sukuria pati sau, o ne gauna ją iš valstybės biudžeto lėšų. Kitaip tariant, šiomis pataisomis norima ne didinti valstybės finansinį įsitraukimą į šeimos politiką, o panaikinti dabartinių įstatymų sukurtas nepagrįstas kliūtis šeimoms gauti papildomų pajamų.

„Dabartinės Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatos neleidžia asmenims užsidirbti pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais. Toks reglamentavimas skaudžiausiai veikia neturtingas bei viduriniosios klasės šeimas, kurių pajamos prieš atostogas buvo mažos, ir kurios yra suinteresuotos susikurti sau papildomų pajamų. Pataisos neprieštarautų motinystės bei vaiko priežiūros išmokų socialinėms funkcijoms, kurių pagrindinė yra sąlygų vaikų auklėjimui namie sudarymas. Pirma, šis naujas teisinis reguliavimas ribotų darbo valandų skaičių, todėl verstų šeimas dalintis darbo krūviu bei vaiko priežiūros atsakomybėmis. Tai reiškia, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos maksimaliai daug laiko praleisti su tėvais. Antra, pataisos padidintų šeimų pajamas, todėl kiltų ir bendras pragyvenimo lygis, kuris turi teigiamą poveikį vaiko raidai. Trečia, turint omenyje, kad Lietuva menkai remia šeimas, neužtikrina jų finansinio saugumo bei, pagal dabartinius įstatymus, trukdo joms pačioms užsidirbti, egzistuojanti situacija skatina ne aktyvų tėvų įsitraukimą į vaikų auklėjimą, o veikiau šeimų apsisprendimą neturėti vaikų“, – sako M. Navickienė.