Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Justas Džiugelis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją ir jos  pirmininkę Laurą Matijošaitytę, prašydami pateikti informaciją, kiek balsavimo apylinkių Lietuvoje yra pritaikytų balsuoti negalią turintiems rinkėjams ir kokių veiksmų bus imtasi, kad spalio 11d. visiems rinkėjams Lietuvoje būtų sudarytos fizinės galimybės balsuoti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

Kreipimesi Seimo nariai primena, kad prieš dvejus metus buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo rinkimų srityje tarp Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos neįgaliųjų forumo. Memorandumu numatyta užtikrinti neįgaliesiems rinkėjams patogesnes galimybes balsuoti.

„Elementarus pavyzdys – apėjau Žirmūnų apygardos balsavimo vietas ir pamačiau, kad  į pusę apylinkių negalią turintis rinkėjas nepateks arba patekęs viduje susidurs su judėjimą ribojančiais laiptais ar slenksčiais. Kyla pagrįstas klausimas ar visiems Žirmūnų ir visų Lietuvoje esančių apygardų rinkėjams pavyks balsavimo dieną, spalio 11 d., pasinaudoti Konstitucine pilietine teise – balsuoti? Nekalbu tik apie judėjimo negalią turinčius žmones – su sunkumais susidurs ir kai kurie senjorai ar pavyzdžiui tėveliai su mažais vaikais vėžimėliuose”, – teigia P. Kuzmickienė.

Seimo nariai kreipiasi į VRK prašydami pateikti informaciją, ar įrengiant rinkimų apylinkes, atsižvelgta į žmones, turinčius klausos ir regos sutrikimų, ar yra balsavimo biuletenių ir kitos rinkėjams skirtos informacijos Brailio raštu, ar yra pritaikytų balsavimo kabinų, ir kita.

J. Džiugelis sako, kad nepritaikytų rinkimų apylinkių Lietuvoje skaičius itin didelis – virš trisdešimties procentų, „skandalinga, kad Europos sąjungos valstybėje dar vis yra nematomų žmonių. Kodėl likus mėnesiui iki rinkimų matome abejingumą ir formalų požiūrį?”.

„Galima atkreipti dėmesį ir į tai, kad iš visų rinkimų apylinkių net apie 90 procentų yra įsikūrusios švietimo įstaigose, o tai išryškina ir kitą opią problemą – didžioji dalis mokymo įstaigų nėra pasirengusios ne tik priimti negalią turinčių rinkėjų, bet nėra pasirengusios priimti ir negalią turinčių mokinių”, – pažymi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.