2017.12.18

Seimo narys ir kita jo veikla

Pastaruoju metu kažkodėl ir kažkur atsinaujino diskusija dėl to, kokia veikla dar gali užsiimti Seimo narys, be savo tiesioginio darbo parlamente.

Pastaruoju metu kažkodėl ir kažkur atsinaujino diskusija dėl to, kokia veikla dar gali užsiimti Seimo narys, be savo tiesioginio darbo parlamente. Šis klausimas nėra toks jau paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, kadangi daugelyje ir senųjų, ir naujųjų Europos Sąjungos šalių narių situacija yra labai įvairi.

Konstitucinis Seimo nario veiklos ne Seime reglamentavimas

Lietuvos Respublikos Konstitucija dėl Seimo nario teisės dirbti kitą darbą ir gauti pajamų yra labai lakoniška ir griežta: viena vertus, Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru, o atlyginimo dar gali gauti tik iš kūrybinės veiklos (60 straipsnis).

Kita vertus, tame pačiame straipsnyje įtvirtinta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime išaiškino, kad Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies formuluotėje darbas verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse vartojama sąvoka darbas apima ir bet kokią kitą privačią veiklą, kuria siekiama pelno, taip pat ir tokią veiklą, kuria siekiama pelno, kuri atliekama neįsteigus įmonės, įstaigos, organizacijos.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas nurodė, kad toks Seimo narys, kuris yra kokios nors privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėjas, savininkas, bendraturtis ar akcininkas, negali užimti pareigų, atlikti darbo, eiti tarnybos, vykdyti kitų funkcijų, atlikti kitų užduočių, užimti vadinamųjų garbės pareigų ir pan. toje įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ar jai atstovauti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas neneigia Seimo nario teisės būti privačios įmonės, įstaigos, organizacijos steigėju, savininku, bendraturčiu ar akcininku. Konstitucinis Teismas tik aiškiai pasako, kad nuosavybės turėjimas neturi virsti tokiu jos tvarkymu, kuris būtų panašus į nuolatinių ne Seimo nario pareigų atlikimą.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas labai aiškiai pažymėjo, kad konstitucinė teisė laisvai vienytis į susivienijimus yra susijusi su galimybe užimti įvairias pareigas tuose susivienijimuose; minėta galimybė yra išvestinė iš konstitucinės teisės laisvai vienytis į susivienijimus. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris dirbtinai arba nepagrįstai suvaržytų susivienijimų steigimo laisvę ir veiklą, nes taip būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus (asociacijų laisvė). Taigi, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo apribotų Seimo nario teisę būti Konstitucijoje numatyto susivienijimo nariu ir užimti jame pareigas, nes taip šio asmens atžvilgiu būtų pažeista konstitucinė vertybė – teisė į susivienijimus, arba asociacijų laisvė.

Seimo nario teisė gauti atlygį už kūrybinę veiklą

Dėl kūrybinės veiklos Konstitucijoje yra skirtingos formuluotės. Štai Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjams Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas gauti kokį kitą atlyginimą, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

Seimo narių atžvilgiu Konstitucija nusako kitokią taisyklę: pagal Konstitucijos 60 straipsnį Seimo nariui nedraudžiama gauti atlyginimo tik už kūrybinę veiklą.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją kūrybinė veikla – tai veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę. Kūrybinė veikla gali būti ir nuolatinė, profesinė, ir vienkartinė (epizodinė).

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo nario konstitucinės kūrybinės veiklos laisvės vienas iš ypatumų yra tas, kad Seimo narys šią laisvę įgyvendina ne kaip darbo, tarnybos ar pan. santykių subjektas, tačiau už kūrybinę veiklą jam gali būti sumokėtas atlyginimas. Visuotinai įprasta, kad atlyginimą už kūrybinę veiklą reguliuoja autorių teisės normos.

Kai kurių Europos Sąjungos šalių požiūris į parlamento nario teisę užsiimti kita veikla

Seimo Parlamentinių tyrimų skyrius yra atlikęs penkiolikos Europos Sąjungos valstybių teisės nuostatų, reglamentuojančių parlamento nario mandato derinimą su kita veikla, analizę.

Europos Sąjungos valstybėse parlamento nariams paprastai draudžiama tuo pat metu eiti kitas valstybines pareigas (kiekvienoje šalyje jų sąrašai gana skirtingi), o galimybė derinti pareigas su kita privačia ar profesine veikla (taip pat ir apmokama) vienokiu ar kitokiu mastu ribojama, tačiau nėra visiškai draudžiama.

Griežčiausi apribojimai taikomi Estijoje, Latvijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, kur parlamento nariai faktiškai gali užsiimti tik moksline, kūrybine, pedagogine veikla ir gauti už tai atlygį, taip pat eiti pareigas visuomeninėse organizacijose.

Štai Estijos parlamento (Riigikogu) nariams nedraudžiama eiti kai kurias kitas pareigas ar užsiimti tam tikra individualia profesine veikla ir gauti iš to pajamų, tik jie negali eiti jokių kitų valstybinių pareigų. Riigikogu nario statuso įstatymo 6 skyriuje nurodoma, jog pagrindinės Riigikogu nario pareigos yra darbas parlamente ir pateikiamas detalus sąrašas pareigų ir veiklų, kurios yra nesuderinamos su Riigikogu nario mandatu. Tačiau Riigikogu nario statuso įstatymo nuostatos nedraudžia Riigikogu nariui užsiimti kūrybine, pedagogine, moksline, konsultacine ir panašia veikla.

Latvijos Saeima 2002 m. balandžio 25 d. priėmė įstatymą ,,Dėl interesų konflikto valstybės pareigūnų veikloje prevencijos“, kuris taikomas ir parlamento nariams. Jame nustatyta, kad Saeimos nariai gali eiti (dirbti):

1) pareigas, kurias jie užima pagal įstatymus ar Saeimos ratifikuotus tarptautinius susitarimus;

2) pareigas visuomeninėse, politinėse ir religinėse organizacijose;

3) pedagoginį, mokslinį, gydytojo ar kūrybinį darbą;

4) kitas pareigas ar darbą parlamente ar ministrų kabinete, jei taip nustatyta Saeimos ir jos institucijų sprendimais ar ministrų kabineto potvarkiais.

Latvijos Saeimos nariai gali šalia deputato atlyginimo gauti atlygį už kitas įstatymo nedraudžiamas pareigas, darbo sutartis, taip pat pajamas iš nedraudžiamos komercinės veiklos. Tačiau jie negali gauti pajamų iš kapitalo dalies ar akcijų, taip pat iš jokių vertybinių popierių komercinėse kompanijose, kurios yra registruotos lengvatinio mokesčių tarifo šalyse ir teritorijose.

Italijoje Konstitucija ir įstatymai smarkiai suvaržo parlamentarų galimybę eiti kitas pareigas ar užsiimti kita veikla, tačiau tam tikra privati veikla yra leistina. Parlamento nario mandatas nesuderinamas su tam tikromis kitomis valstybinėmis pareigomis: asmuo negali būti abejų parlamento rūmų nariu, Teismų tarybos nariu, Regiono tarybos ir vykdomosios valdžios nariu, Konstitucinio teismo nariu ir eiti kai kurių kitų su valstybės veikla susijusių pareigų.

Tačiau Italijos parlamentarams leidžiama dalyvauti kultūrinėje ir labdaros veikloje, kurią organizuoja religinės ir labdaringos draugijos ar organizacijos, taip pat užimti renkamas pareigas universitetuose ar aukštojo mokslo įstaigose. Jie negali atstovauti ar teikti bet kurios formos konsultacinių paslaugų finansinėms ar ekonominėms agentūroms, bet tik tada, kai jos sudaro sutartis ar bylinėjasi su valstybe.

Kur kas švelnesni apribojimai taikomi Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, kur parlamento nariams nedraudžiama užsiimti profesine veikla, taip pat eiti nevadovaujančias pareigas privačiuose juridiniuose asmenyse, tačiau paprastai su sąlyga, kad tie juridiniai asmenys nėra valstybės ar savivaldybių kontroliuojami (pilnai ar iš dalies) ar glaudžiai su ja susiję, pavyzdžiui, nesinaudoja valstybės pagalba, nevykdo valstybės užsakymų, nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, neteikia komunalinių paslaugų ir panašiai.

Parlamento nariams, kurie užsiima teisine praktika, paprastai draudžiama atstovauti bylose prieš valstybę ir valstybinius subjektus.

Štai Austrijoje parlamento nariams nedraudžiama eiti tam tikrų kitų pareigų ar užsiimti kita veikla, taip pat ir atlygintina, išskyrus konstitucijoje ir įstatyme nurodytus atvejus. Parlamente vadovaujančias pareigas einantiems nariams taikomi žymiai griežtesni apribojimai negu kitiems parlamentarams. Svarbiausios valstybinės pareigos, kurios nesuderinamos su parlamento nario mandatu: negali būti kitų parlamento rūmų ar Europos Parlamento nariu; Federaliniu prezidentu; Audito rūmų pirmininku; teisėju Aukščiausiame, Administraciniame ir Konstituciniame teismuose.

Parlamento nariai privalo deklaruoti visas kitas pareigas ir užsiėmimus, iš kurių gautos pajamos viršija 14 proc. jų pagrindinio atlyginimo. Ši nuostata netaikoma pajamoms, gaunamoms iš turto. Sprendžiant iš pateikiamų duomenų, didžioji dauguma Nacionalinės tarybos narių gauna minėtą sumą viršijančias pajamas iš įvairių juridinių asmenų, kai kurie iš savarankiškos profesinės veiklos.

Belgijos parlamento Atstovų rūmų nariams nedraudžiama eiti kitų pareigų ar užsiimti kita veikla, taip pat ir atlygintina, išskyrus konstitucijoje ir įvairiuose įstatymuose nurodytus atvejus: asmuo vienu metu negali būti abiejų parlamento rūmų nariu. Jei parlamento narys paskiriamas į ministro pareigas, jo parlamentaro mandatas tam laikui sustabdomas ir vėl atnaujinamas nustojus eiti ministro pareigas. Tačiau parlamentaro mandatas suderinamas su pareigomis žemutinės pakopos savivaldybėse – komunose (pvz., mero, tarybos nario). Parlamentarai gali eiti pareigas privačiose kompanijose, asocijuotose struktūrose ir nevyriausybinėse organizacijose, universitetuose, užsiimti savo profesine veikla.

Lenkijos Konstitucijoje nėra imperatyvios nuostatos, kad parlamentaro mandatas nesuderinamas su jokiomis kitomis pareigomis, o yra įtvirtintas nesuderinamų pareigybių sąrašas ir veiklos apribojimai tam tikrose srityse. Parlamentaro mandatas nesuderinamas su: kitų parlamento rūmų nario, centrinio banko vadovo, valstybės kontrolės vadovo, piliečių teisių bei vaiko teisių kontrolierių ir jų pavaduotojų, pinigų politikos tarybos nario, nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nario, ambasadoriaus, taip pat pareigomis Seimo, Senato, Prezidento kanceliarijose ir pareigomis vyriausybės administracijoje. Šis draudimas netaikomas vyriausybės nario ir ministerijos valstybės sekretoriaus pareigoms.

Konstitucijoje įtvirtintas draudimas parlamentaro mandatą derinti su teisėjo, prokuroro ar valstybės tarnautojo pareigomis, taip pat pareigomis aktyvioje karo tarnyboje, policijoje, valstybės apsaugos tarnybose. Lenkijos Konstitucijoje įtvirtinta, kad įstatymo nustatyta apimtimi parlamentarui tik tada draudžiama užsiimti bet kokiu verslu, kai jame naudojamas valstybės ar savivaldybių turtas ar gauta tokio turto.

Kai parlamentaras turi santykių su kitais darbdaviais ir įstatyme įtvirtinta parlamentaro nario teisė derinti šias kitas pareigas su parlamentaro mandatu arba laikinai jų atsisakyti, parlamentarui paprašius jo darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas visam kadencijos laikotarpiui arba jo daliai, po kurių parlamentaras gali sugrįžti į buvusias pareigas. Tuo atveju, jei parlamentaras pasinaudoja šia galimybe ir savo prašymu išeina nemokamų atostogų visai kadencijai ar jos daliai (taigi, negauna pajamų iš kito darbdavio), jam mokamas pilnas parlamentaro atlyginimas.

Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje teisės aktai draudžia parlamento nariams eiti tik tam tikras valstybines pareigas, tačiau beveik neriboja jų galimybės užsiimti privačia, profesine ar kita panašia veikla, taip pat ir apmokama. Tačiau šiose šalyse yra susiklosčiusi skirtinga praktika.

Pavyzdžiui, Vokietijos Bundestago nariams būdinga derinti mandatą su įvairiomis kitomis, neretai ir vadovaujančiomis, pareigomis privačiuose juridiniuose asmenyse. Deputatų įstatyme nustatyta, kad Bundestago nario veikla turi būti pagrindinė jo veikla, tačiau jam iš principo nedraudžiama užsiimti privačia profesine veikla. Šiame įstatyme nustatyta, kad Bundestagas priima Elgesio taisykles, kurios įpareigoja Bundestago narius deklaruoti prieš kadenciją ir kadencijos metu turimą profesiją (profesijas) bei ūkinę ir kitą veiklą, taip pat gaunamų pajamų, jei jos viršija nustatytą minimalų dydį, rūšis ir dydžius.

Bundestago nariai, kurie kaip advokatai atlygintinai teisme ar kitur atstovauja valstybei ar federalinėms viešosioms įstaigoms, įmonėms ar fondams arba atstovauja kitų asmenų interesams bylose prieš valstybę ar federalines viešąsias įstaigas, įmones ar fondus, turi tai deklaruoti, jei gautas honoraras viršija Pirmininko nustatytą dydį (prieš keletą metų – 3 tūkst. eurų).

Elgesio taisyklės neleidžia profesiniuose ar verslo reikaluose minėti narystę Bundestage. Bundestago nariai, kurie užsiimdami profesiniais reikalais arba gaudami honorarą yra susiję su Bundestago komitete svarstomu klausimu, privalo prieš svarstymą viešai paskelbti apie turimą interesą.

Tuo tarpu Skandinavijos šalyse parlamento nariai paprastai atsisako kitų svarbių pareigų ir tik retais atvejais derina mandatą su profesine veikla. Pavyzdžiui, Švedijoje nėra oficialių ribojimų parlamento (Riksdago) nariams vykdyti kitas apmokamas funkcijas ar užsiimti profesine veikla. Pagal įstatymą Riksdago nariai privalo deklaruoti savo finansinius interesus nurodydami, kur ir kuo dirba.

Pamąstymai vietoje išvadų

Kaip atrodo Lietuvos teisinis reguliavimas, paremtas išskirtiniais griežtais draudimais Seimo nariams užsiimti kitokia veikla, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis? Galima pagalvoti, kad:

1. Lietuvoje gyvena keliasdešimt milijonų gyventojų, tarp kurių galima rasti pakankamą skaičių kompetentingų politikų – savo srities profesionalų, atsisakančių savo turimų darbų ir pasišvenčiančių tarnauti Tautai parlamente.

2. Seimo nariams mokamas darbo užmokestis yra tokio dydžio, kad advokatai, notarai, ekonomistai – bankų patarėjai ir (ar) valdytojai, profesoriai – klinikų direktoriai ir universitetų rektoriai net negalvoję meta turimus darbus ir siūlosi Lietuvos žmonėms rinkti juos į Seimą.

3. Buvusiems Seimo nariams mokama tokio dydžio renta po to, kai jie nebeišrenkami naujai kadencijai, kad chirurgai, aukštųjų mokyklų dėstytojai ir panašūs savo siauros srities specialistai būtų visiškai ramūs dėl savo ateities, nors per darbo Seime metus neišvengiamai praras savo profesinius gebėjimus.

Pajuokavome. Realybė visai kitokia. Vadinasi, ir Seimo sudėtis toliau bus kitokia negu Lenkijoje, Vokietijoje ar net Latvijoje arba Estijoje.

Kitos aktualijos

2019.10.18

Konservatoriai dėl Astravo AE grėsmės kreipiasi į visos Europos dešiniuosius

Konservatoriai dėl Astravo AE grėsmės kreipiasi į visos Europos dešiniuosius
Skaityti daugiau
2019.10.17

L. Kasčiūnas kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl piliečių prašymų ignoravimo

L. Kasčiūnas kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl piliečių prašymų ignoravimo
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti