L. Kasčiūnas
2019.10.30

Seimo narys L. Kasčiūnas ir Vilniaus miesto tarybos narė K. Šeraitė kreipėsi į švietimo ministrą siūlydami tautinių bendrijų darželiuose mokyti lietuvių kalbos

Seimo narys L. Kasčiūnas ir Vilniaus miesto tarybos narė K. Šeraitė kreipėsi į švietimo ministrą siūlydami tautinių bendrijų darželiuose mokyti lietuvių kalbos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kartu su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos nare Kamile Šeraite kreipėsi į švietimo ministrą Algirdą Monkevičių siūlydami apsvarstyti galimybę tautinių mažumų darželiuose vaikus iki 6 metų ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę mokyti lietuvių kalbos.

„Šiandien įvairūs tyrimai ir statistiniai duomenys rodo, kad turime susidariusią situaciją, kuomet mokyklos, kuriose mokomasi tautinės bendrijos kalba kai kuriais aspektais atsilieka nuo mokyklų, kuriose mokomoji kalba – lietuvių. Ypač tai susiję su valstybinės kalbos mokymo(si) kokybe ir rezultatais“, – teigia Seimo narys L. Kasčiūnas.

„Vaikus mokyti lietuvių kalbos reikia kuo anksčiau. Liūdina situacijos, kuomet tautinių bendrijų šeimų vaikai atėję į pirmą klasę dažnai nemoka elementarių lietuviškų žodžių be kurių tolimesnis ugdymo procesas yra neįmanomas. Todėl mokytojams tenka dirbti ne pagal parengtas programas, o mokyti vaikus kalbėti lietuviškai. Pabrėžtina, kad lietuvių kalbos ugdymui tautinių bendrijų darželiuose nuo ankstyvojo amžiaus neprieštarauja ir jo pageidauja vaikų tėvai”, – sako Vilniaus miesto tarybos narė K. Šeraitė.

L. Kasčiūno teigimu, „kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinėms bendrijoms ir mažumoms priklausančių asmenų įsiliejimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą ir mažinantis jų pažeidžiamumo jauseną bei atskirtį. Dauguma gausiai tautinių bendrijų ir mažumų gyvenamų regionų gyventojų valstybinės kalbos mokėjimą tapatina su geresnėmis gyvenimo perspektyvomis“.

K. Šeraitė sako, kad nepakankamas lietuvių kalbos žinias tautinių bendrijų ir mažumų tarpe viešai pabrėžia jų bendruomenės bei organizacijos. „Vienas išraiškingiausių faktų, atskleidžiančių nepakankamas valstybinės kalbos žinias bendrijų tarpe – valstybinio lietuvių kalbos egzaminų rezultatai. Pernai lietuvių kalbos valstybinį egzaminą išlaikė 90.6% lietuviškų mokyklų abiturientų ir tik 80,74% tautinių mažumų kalbomis besimokiusiųjų moksleivių. Šis tautinių bendrijų ir mažumų ir lietuvių pasiekimų skirtumas daro neigiamą įtaką ir vėlesniems piliečių socioekonominiams rodikliams bei studijų ir įsidarbinimo galimybėms“, – teigė K. Šeraitė.

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų