2018.11.15

Šiandien valstybėje daug sumaišties, o ji gali virsti į destrukciją

Šiandien valstybėje daug sumaišties, o ji gali virsti į destrukciją

Nerimo gaidos dėl švietimo sistemos ateities skambėjo šiandien įvykusioje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojo prof. Vytauto Juozapaičio spaudos konferencijoje „Kaip projektuojami pokyčiai bendrojo ugdymo mokykloje“. Konferencijoje kalbėta apie problemas ir valdžios nenorą į jas įsiklausyti, kurias patiria švietimo srities profesoriai, ekspertai, bendraudami su šios valdančiosios daugumos atstovais Seime ir Vyriausybėje.

Pasak prof. V. Juozapaičio, švietimo bendruomenę labiausiai neramina nežinia dėl ateities. Tai pasakytina ir dėl bendrojo ugdymo programų ruošimo, kai nei pedagogai, nei vaikai ir tėvai nežino, kas jų laukia?

Bandydama įžvelgti gilumines to priežastis, Vilniaus universiteto prof. habil. dr. ir Švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadzė pabrėžė, kad šiandien nestipriname valstybės pamatų, nors puikiai suvokiame, kad mokytojas ir tvarti švietimo sistema – tai mūsų valstybės raktas į ateitį. Apmaudu ir dėl neteisingo požiūrio į mokytojus, kai jų streiko priežastys suvedamos tik į atlyginimus, nors taip tikrai nėra.

„Šiandien valstybėje daug sumaišties, o ji gali virsti į destrukciją, kurią mes sunkiai suvaldysime“, – pabrėžė prof. V. Targamadzė.

Pasak profesorės, šiandien patiriamas didelis atotrūkis tarp deklaruojamų ir įgyvendinamų dalykų. Tai ir geros mokyklos koncepcija, kuri nėra įgyvendinama, ir bendrojo ugdymo programos, kurios projektuojamos neišsiaiškinus bendrojo ugdymo rezultatų.

„Nežinome programų esmės, kokios kompetencijos, koks visuomenės raštingumas mums bus prioritetas, – abejones kėlė švietimo srities profesorė. – Tik paikas žmogus stato namą iš smėlio. Mes turime išsiaiškinti konkrečius siekinius. Be sisteminio, situacinio, procesinio požiūrio, to nepadarysi. Turiu vilties, kad valdžios žmonės sustos, susimąstys ir supras, kad šiandien būtina aiškiai išgryninti mūsų siekinius ir susitarti dėl švietimo srities ateitis. Neturėdami aiškios švietimo politikos, mėtysimės į kraštutinumus, dėl ko menksta žmonių pasitikėjimas valstybe ir menkinamas mokytojos autoritetas“.

Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas Darius Mockus pabrėžė, kad švietimo sritis aktuali 340 tūkstančiams mokytojų ir mokinių, nepridedant tėvų, kurie taip pat laikytini švietimo bendruomenės atstovais.

„Norėtųsi atkreipti dėmesį į mokyklų kasdienybę. Trūksta sisteminio požiūrio ir plačios diskusijos, kaip turi dirbti mokyklų bendruomenės, ko mes visi norime pasiekti. Pavyzdžiui, kaip vykdoma integracija mokinių, kurie turi tam tikrų sunkumų. Viena vertus, mokytojai dažnais atvejais nėra parengti dirbti su tokiais vaikais. Kita vertus, dažnai pokyčiai nebūna pagrįsti finansiškai. Taigi mokyklos klasėje turėtume skirti darbuotoją tokiam vaikui padėti, bet ir mokėti jam adekvatų atlyginimą“, – sistemines problemas išsakė D. Mockus.

D. Mockus įvardijo ir sąmyšį dėl vadovų kadencijų. 2019-2020 m. didelė dalis vadovų pagal dabar nustatytą tvarką turės pasitraukti iš savo darbo vietų, todėl klausimas, kas užims jų vietą? Ar tikrai kompetentingi direktoriai?

„Pokyčių numatoma daug: bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas, kurio laukia ir tėvai, ir vaikai, ir mokytojai, tačiau mokyklos pasigenda plačios diskusijos, sutelktumo. Tokiam svarbiam pokyčiui turėtų būti sudaryta rinktinė iš geriausių akademikų ir mokytojų – praktikų bei mokyklų vadovų. Galbūt kaip tik dabar ir yra momentas, kai mes galime susiburti. Ugdymo turinio atnaujinimas – labai svarbus klausimas, ir eksperimentų šioje vietoje negali būti. Todėl šiam klausimui svarstyti reikia pasitelkti pačius geriausius protus“, – apibendrino D. Mockus.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. dr. Ir Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė Giedrė Kvieskienė pabrėžė, kad pertvarkų švietimo sistemoje tikrai reikia, nes lėšos švietimui turi būti panaudojamos ypač racionaliai, kad nebūtų administraciniai ištekliai švaistomi tuščioms erdvėms šildyti ar panašioms neracionalioms reikmėms.

Profesorė pateikė po etatinio apmokėjimo reformos atsiradusią spragą dėl švietimo pagalbos mokyklose. Anksčiau tokia pagalba buvo finansuojama mokinio krepšelio lėšomis. Psichologinei, logopedinei, surdopedagoginei ir kitokiai švietimo pagalbai savivaldybės galėjo paskirstyti 6-7 proc. mokinio krepšelio lėšų. Įvedus klasės krepšelį, dabar ir mokyklų bibiliotekininkai įtraukti į švietimo pagalbos grupę, kaip ir pedagoginės – psichologinės tarnybos. Tačiau jų funkcijai vykdyti, preliminariais duomenimis, trūktų apie 20 mln. eurų per metus. Šią funkciją ketinama permesti Savivaldybėms, kurios ir taip dūsta nuo papildomų funkcijų, neskiriant papildomų lėšų.

Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos vadovas Valerijus Krasockis spaudos konferencijoje taip pat pasigedo bendradarbiavimo.

„Mes beldžiamės į savivaldybę, ministeriją, bet į klausimus ne visada teikiamasi atsakyti. Mokytojai, tėvai turi daug idėjų ir norime, kad valdžios atstovai mus išgirstų“, – sakė V. Krasockis.

Prof. V. Targamadzė pabrėžė, kad visi turi mokytis kultūros ir susitarimo, nes švietimas nėra privatus grupės žmonių reikalas. Tačiau jei negalime tartis dėl bendrojo ugdymo turinio, jei inovacijos ištraukiamos kaip triušis iš fokusininko kepurės, jei visuomenė vieni kitais netikės ir nepasitikės, jokios naujos idėjos nebus įgyvendintos.

Prof. V. Juozapaitis apgailestavo, kad ši valdančioji dauguma silpnina žmonių pasitikėjimą valstybe. Mokytojams streikas – kraštutinė priemonė, kai jie nebegali kentėti ir ištverti tokio pažeminimo.

„Mokytojai sako, kad su jais nesikalba, jiems liepiama daryti tai, ko jie net nesupranta. O tie, kurie liepia, netgi nesugeba surašyti tokių instrukcijų, kurios būtų suprantamos. Mokytojų tikrai negalima apkaltinti negebėjimu suprasti instrukcijų. Susidariusi situacija labiausiai susijusi su elementariausiu žmogiškumo nebuvimu“, – apibendrino Seimo narys prof. V. Juozapaitis.

 

Kitos aktualijos

2019.12.12

Klaipėdos konservatoriams talkins buvęs aplinkos ministras K. Navickas

Klaipėdos konservatoriams talkins buvęs aplinkos ministras K. Navickas
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti