Seimo narys Kęstutis Masiulis užregistravo įstatymo pataisą, kad seniūnai galėtų būti renkami tiesiogiai, jeigu tam pritaria vietos savivaldybė.

„Seimas ėmėsi džiazuoti ir kepti įstatymus kaip bandeles. Buvo pritarta idėjai rinkti seniūnus tiesiogiai. Seniūnai yra savivaldybės administracijos pareigūnai, pavaldūs tiesiogiai išrinktam merui, bet neturintys jokio biudžeto. Iš karto programuojamas konfliktas, nes žmonės iš seniūno norės, kad jis ką nors pažadėtų ir vėliau įgyvendintų, bet juk nėra numatyta jokio seniūno biudžeto. O jeigu reiktų suformuoti seniūno biudžetą, tai iš kur paimti pinigų – iš savivaldybės? Lietuvoje savivaldybės ir taip yra labai finansiškai silpnos, vos 10–15 proc. dabartinių biudžetų jos gali savarankiškai suplanuoti, kita yra suplanuojama Finansų ministerijoje. Net didžiausia Vilniaus miesto savivaldybė gatvėms tvarkyti sugeba sukrapštyti vos 10 mln., ką jau kalbėti apie mažąsias savivaldybes. Seniūnus rinkti tiesiogiai matau prasmę tada, jeigu taip apsisprendžia pati savivaldybė ir sugalvoja tam seniūnui pareigas“, – sako parlamentaras.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui tiesiogiai rinkti seniūnus. Įstatymas įsigalioja, kai Seimas balsuoja ir tam pritaria du kartus, o projektą pasirašo valstybės Prezidentas.

„Jeigu anksčiau reikėjo pažymos iš seniūno, tai dabar tai galima susitvarkyti internetu, jeigu anksčiau reikėjo rašyti raštą ir nupėdinus prašyti seniūno sutaisyti gatvę, tai dabar užtenka mobiliosios programėlės, jei anksčiau seniūnas apžiūrėdavo duobę, tai dabar galima apie situaciją spręsti iš mobiliuoju telefonu padarytos nuotraukos! Valdžia priartėjo prie žmonių ne per seniūnus, bet išmaniųjų technologijų pagalba, tad ar apskritai seniūnai dar reikalingi? Susidaro įspūdis, kad Seimas nenori gerinti paslaugų gyventojams, bet tik nori kurti daugiau svarbių politinių postų“, – kalbėjo K. Masiulis.

Lietuvoje yra 546 seniūnijos. Didžiausia Vilniuje – Žirmūnų su 50 tūkst. gyventojų, mažiausia – Palentinio, 200 gyventojų, Šilalės r. savivaldybėje.