2020.06.03

Siūloma įpareigoti asocijuotas struktūras, norinčias vykdyti lobistinę veiklą, registruotis lobistais

Siūloma įpareigoti asocijuotas struktūras, norinčias vykdyti lobistinę veiklą, registruotis lobistais

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Emanuelis Zingeris įregistravo Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti juridinius asmenis, norinčius vykdyti lobistinę veiklą, registruotis lobistais.

2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas, kuris buvo svarbi sąlyga Lietuvai tampant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Vienas svarbiausių pokyčių naujajame įstatyme – įpareigojimas lobistui savo veiklos pradžią deklaruoti per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios. Iki tol lobistai deklaracijas turėdavo pateikti kartą per metus.

„Visgi šis įstatymas nėra iki galo tobulas. Kol lobistais nėra laikomi juridiniai asmenys, tol išlieka prielaidos išvengti teisinio reguliavimo, kada, pavyzdžiui, interesų grupės, t. y. kokio nors verslo interesus atstovaujančios asociacijos, prisidengdamos viešojo intereso gynimu, gali vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą“, sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad problemos aktualumą išryškina ir teisėsaugos atliekami tyrimai, susiję su neteisėta lobistine veikla.

„Transparency International“ Lietuos skyriaus dar 2015 m. atlikto tyrimo išvados parodė, kad 6 iš 10 verslininkų nurodė, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos (59 proc.), registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.). Tokios asocijuotos struktūros veikia pagal Asociacijų įstatymą, ir jų tikslas yra atstovauti savo narių interesams, juos ginti ir tenkinti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikęs parlamentinį tyrimą dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams, nustatė problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu. Iki 2017 metų vidurio iš 38 oficialiai registruotų lobistų, tik 12 viešai skelbė informaciją apie savo veiklą, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, iš viso registruoti 58 lobistai (šiuo metu – apytikriai 80 lobistų), tačiau ne visi lobistai teikė vykdytos lobistinės veiklos deklaracijas.

Pagal siūlomas įstatymo pataisas lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, siekiantis daryti įtaką politikams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kurie dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai ar administraciniai sprendimai. Jis taip pat, kaip ir fizinis asmuo, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai privalėtų teikti lobistinės veiklos deklaracijas. Juridinio asmens, juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nebūtų laikoma lobistine veikla.

Lobistu negalėtų būti juridinis asmuo, jeigu jo dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas yra jaunesnis kaip 18 metų arba pats yra politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kuris dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai, arba administracine nuobauda baustas už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą ir nuo šios nuobaudos įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai. Taip pat – jeigu yra valstybės ar savivaldybių institucija ar biudžetinė ar viešoji įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas.

Juridinis asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamame jos nustatytos formos prašyme įrašyti į lobistų sąrašą turėtų nurodyti savo pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą. Reorganizacijos atveju, įrašytas į lobistų sąrašą juridinis asmuo apie savo pavadinimo, juridinio asmens kodo ar buveinės adreso pasikeitimą privalėtų informuoti raštu Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją per tris darbo dienas nuo sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo dienos. Lobistinė veikla pasibaigtų juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus.

Emanuelio Zingerio teigimu, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai – tai didesnio skaidrumo teisėkūroje įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. Todėl įpareigojimas juridiniams asmenis registruotis lobistais, neturėtų neigiamai paveikti nevyriausybinio sektoriaus plėtros.

„Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla nėra laikoma lobizmu ir nebus kaip nors neigiamai paveikta, o kito pobūdžio organizacijos ar asociacijos, siekiančios ne naudos visuomenei, o tik siaurai fizinių ar juridinių asmenų grupei, galėtų būti laikomos lobistais“, – pabrėžė E. Zingeris.

Įstatymo pataisomis taip pat sukonkretintos išimtis, kokių subjektų veikla nelaikoma lobistine. Tai būtų viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą, veikla. Lobizmu taip pat nebūtų laikoma: asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; politinių partijų, kaip jos apibrėžtos Politinių partijų įstatyme, veikla; religinių bendruomenių ir bendrijų, kaip jos apibrėžtos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės bei žmogaus orumo apsaugos klausimais.

Pasak Seimo narių, tokios pataisos suteiks daugiau teisinio aiškumo, padės pašalinti teisines landas įvairioms asociacijoms, prisidengiant viešojo intereso gynimu, vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą, ir sudarys prielaidas skaidesnei teisėkūrai.

Kitos aktualijos

2020.07.09

Parlamentaras A. Kupčinskas ragina Vyriausybę nevilkinti sprendimų dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pritaikymo visuomenės reikmėms

Parlamentaras A. Kupčinskas ragina Vyriausybę nevilkinti sprendimų dėl Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pritaikymo visuomenės reikmėms
Skaityti daugiau
2020.07.09

„ES turi veikti, o ne tik kalbėti“

„ES turi veikti, o ne tik kalbėti“
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti