Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Monika Navickienė nesutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta projekto išvada, kurioje siūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepritarti siūlymui leisti seneliams turėti galimybę rūpintis savo anūkais.

Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlė nepritarti Seimo narės pasiūlymui (Nr. XIIIP-1068) išplėsti teisę gauti vaiko priežiūros išmokas nuo vieno iš tėvų (įtėvių) ir globėjų, iki vieno iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjų  argumentuodama tuo, kad naujuoju darbo kodeksu sudarytos galimybės derinti darbinius ir šeiminius įsipareigojimus. 2017 m. liepos 1 d. priimtame Darbo kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus, taip pat numatyta kelios galimybės tėvams: į nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti, nuotolinį darbą ar darbo laiko režimus ir kitas formas.  

„Sutinku, kad naujasis Darbo kodekso reglamentavimas paskatins lankstesnę ir atitinkami draugiškesnę aplinką tėvams auginti ir rūpintis savo vaikais. Tačiau teigti, kad Darbo kodekso reglamentavimas jau užtikrino visapusišką pagalbą jaunoms šeimoms – ciniška“, – teigė M. Navickienė.

Ministerijos pateiktoje išvadoje taip pat rašoma, kad įstatymo projektu būtų išplėstas asmenų, turinčių teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, ratas ir tam reikėtų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Per Vyriausybės posėdį ministras Linas Kukuraitis sakė, kad skirti papildomo finansavimo nėra galimybių. Jis teigė, kad vyresni žmonės labiau rizikuotų netekti darbo, nerimavo, kad teise į vaiko priežiūros išmokas galėtų būti piktnaudžiaujama.

„Manau, kad siekis sukurti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus turėtų būti  pagrindinis valstybės tikslas. Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje nedera kalbėti apie tariamą piktnaudžiavimą, o ministerija neturėtų kurti nepamatuotų prielaidų apie žmogaus elgseną. Negana to, pati skaičiavimo metodika bei nelygiavertis išmokų gavėjų traktavimas kelia daug abejonių ir nerimą: kai dirbantys seneliai laikomi įmokų mokėtojais – džiaugiamasi, o kai reikia mokėti išmokas – ieškoma papildomų pasiteisinimų“, – sakė M. Navickienė.

Parlamentarė siekdama pagerinti sąlygas bent daliai jaunų šeimų, siūlys kompromisinį variantą, kuris apribos ministerijos projektuojamą išmokos gavėjų skaičių, o tuo pačiu ir biudžeto lėšų augimo poreikį.