A. Kubilius
2019.09.17

Stagnacijos dešimtmetis – kas už tai atsakys?

Stagnacijos dešimtmetis – kas už tai atsakys?
Ministras Vilius Šapoka paskelbė nedžiugias prognozes: šiais metais ekonomikos augimas sieks tik 2,4 proc., vėlesniais metais jis toliau nuosekliai lėtės, o po poros metų (2022 m.) jis nukris iki 2,0 proc. Galima manyti, kad žiūrint į dar tolesnę – dešimtmečio – perspektyvą, pamatytume, kad mūsų augimas dar labiau lėtės, kol galų gale visai sustos.

Mes vis dar galime girtis, kad mūsų augimas šiek tiek viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris šiais metais sieks apie 1,4 proc., tačiau tai yra menka paguoda. Akivaizdu, kad jeigu niekas iš esmės Lietuvoje nesikeis, jeigu valstybėje nevyks struktūrinė ekonomikos reforma, jeigu Lietuvos politikai nesugebės grįžti prie Augimo darbotvarkės, o įsikabinę laikysis tik Perskirstymo darbotvarkės, ateinantis dešimtmetis bus tikros ekonominės stagnacijos dešimtmetis.
Ką reiškia ekonominė stagnacija Lietuvai? Tai reiškia mažiau investicijų į verslo plėtrą, mažiau naujų gerų darbo vietų, lėtesnis atlyginimų augimas, mažesnis valstybės biudžeto prieaugis. Stagnacija reiškia atsilikimą. Ir svajonių apie gerovės valstybę laidotuvės.
Kodėl Lietuvos ekonomikos augimas nuosekliai lėtėja? Valdžia randa paprastą paaiškinimą – aplink Lietuvą, pradedant nuo Vokietijos iki Prancūzijos, ekonomikos situacija blogėja, „Brexit” ir JAV prekybiniai karai su Kinija globalios ekonomikos situaciją taip pat blogina, dėl to lėtėja ekonomikos augimas. Kitaip sakant, pati Lietuva dėl savo stagnacijos yra nekalta, nes kalti yra tik visi kiti.
Be abejo, globali situacija daro įtaką Lietuvos ekonomikai, tačiau dar labiau jai kenkia tai, kad pati Lietuva nesugeba reformuoti savo ekonomikos, nesugeba pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos, prie žinių ekonomikos plėtros, todėl, vis labiau brangstant darbo jėgai, Lietuva vis labiau praranda iki šiol turėtus konkurencinius pranašumus ir vis labiau lėtėja jos augimas. Stagnacija turi savo autorius – tai valdžios neveiklumas, įgyvendinant būtinas reformas, o ne vien tik situacija globaliose rinkose.
Paprastos ekonomikos tiesos sako, kad norint paspartinti šalies ekonomikos augimą, reikia vieno iš trijų faktorių: 1) darbo jėgos kiekio spartaus augimo; 2) pinigų arba investicijų kiekio ekonomikoje augimo; 3) ekonomikos produktyvumo spartaus augimo.
Darbo jėgos kiekio lengvai nepadidinsime, ypač kai valdžia nutarė net ukrainiečių darbininkų atvykimą riboti įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis; pinigų kiekio radikalus padidinimas taip pat yra problematiškas, nes net ES struktūrinė parama Lietuvai gali mažėti, o be to ir jos panaudoti ekonomikos struktūrinėms reformoms iki šiol neišmokome; vienintelis realus kelias – sparčiau didinti ekonomikos produktyvumą, bet tam reikia Augimo darbotvarkės ir intelektualios politinės valios jai įgyvendinti.
Deja, politinė bendruomenė nebekreipia dėmesio į Augimo darbotvarkę, nes populiaru yra tik Perskirstymo darbotvarkė, o intelektualios politinės valios pėdsakų prie šios valdžios tenka su žiburiu ieškoti.
Lietuvos politikoje ima dominuoti „lūzerių“ mentalitetas – nebėra augimo ambicijos, stagnacija priimama kaip neišvengiamas ir nuo mūsų pačių nepriklausantis dalykas („vasara juk kada nors baigiasi“).
Valstybės politikoje beliko tik Seimo Pirmininko išmetimo klausimas ir „lūzerių“ persigrupavimo į naujas frakcijas reikalai. Gal toks ir buvo Ramūno Karbauskio tikslas – „išvalstybinti valstybę“, paliekant ją be intelektualios valstybinės politikos, taip stumiant ją į vis gilesnę stagnaciją? Valstybės perspektyvą pralaimėti, tai ne krepšinio čempionatą pralaimėti. Ten treneris garbingai prisiėmė visą atsakomybę. Kas prisiims atsakomybę už dešimtmečio stagnaciją, kurios nesiruošiama išvengti?

Kitos aktualijos

TS-LKD
2024.03.03

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą

TS-LKD Taryba patvirtino rinkimų programos nuostatas ir kandidatų sąrašą rinkimams į Europos Parlamentą
Skaityti daugiau
TS-LKD
2024.01.25

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą

TS-LKD veiksmų planas: Daugiau galimybių apginti Lietuvą
Skaityti daugiau
Daugiau aktualijų