Seimo pasiruošimo referendumui darbo grupė yra priėmusi galutinę būsimo referendumo dėl pilietybės išsaugojimo formuluotę („Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo numatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstituciniu įstatymu numatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“).

Tačiau jai dar turi būti pritarta Seimo plenarinio posėdžio metu. Tai planuojama padaryti artimiausiomis savaitėmis. Iki balsavimo liko kiek daugiau nei 200 dienų.

Be abejonės, startas vėlyvas, tačiau geriau vėliau negu niekada. Izraelyje pilietybė tiems, kurių kraujo ryšys su Tėvyne gali būti įrodytas, suteikiama kone atvykus į oro uostą ar vos per kelias dienas (tuo tarpu lietuviams, norintiems susigrąžinti Lietuvos pilietybę, ši procedūra trunka apie 9 mėnesius). Daugelio ES šalių piliečiai teisę turėti ne vienos valstybės pilietybę jau seniai turi (ir nieko blogo dėl to nenutiko), tačiau mes tokios teisės neturime, nors per 28-erius Nepriklausomybės metus susiklosčiusi demografinė situacija, kuomet apie milijonas lietuvių gyvena ne Lietuvoje, reikalauja teisinių pokyčių. Iki lemiamo balsavimo, kuris palies praktiškai kiekvieną Lietuvos šeimą, artimame rate turinčią emigrantų, liko vos pusmetis.

Bijau, kad kaip visada prieš rinkimus politikai negalvos apie bendrą valstybės interesą, šiuo atveju – suvienyti visus pasaulio lietuvius vardan Tos, bet pasiduos savo asmeniniams ar grupiniams interesams ir šiuo referendumu pasinaudos tik savo elektorato mobilizavimui. Nesvarbu, ar emociniu pagrindu kiršindami visuomenę ir mobilizuodami „protesto“ balsą, ar tapdami populistais ir žadėdami pasaulio lietuviams netgi tai, kas neįmanoma ir prieštarauja Konstitucijai.

Jau dabar matome nemažai tokių ženklų. Vieni teikia siūlymus, kurie neturi jokios teisinės galimybės būti pasirašyti Prezidentės ar garantuotai bus atmesti Konstituciniame teisme, tačiau jiems tai suteikia galimybes į savo pusę patraukti dalį pasaulio lietuvių balsų, kurie, žinoma, nori palaikyti kiekvieną valdžios siūlymą, kuriuo šie žada padėti pasaulio lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę. Tačiau jie iš esmės tokius siūlymus teikiančių politikų yra suviliojami ir apgaunami, o taip kartu skaldoma ir tauta bei tuo pačiu diskredituojama pati referendumo idėja. Ši, apklausų duomenimis, visuomenės palaikoma idėja be racionalaus ir kryptingo valdžios susitelkimo ir visuomenės vienybės įgyvendinta nebus.

Kiti politikai kursto pigų populizmą, skleisdami tik emocijomis, bet ne argumentais pagrįstus mitus apie pilietybės išlaikymą, kurie neatitinka realybės. Tačiau toks visuomenės klaidinimas ir dviejų stovyklų kiršinimas jiems užtikrina referendumo skeptikų palaikymą – taip susikuriami keli papildomi balsai Prezidento, Europos Parlamento ar kituose rinkimuose, į kuriuos veržiamasi bet kokia kaina.

Dar kiti politiniai lyderiai tiesiog bijo pralaimėti ir todėl nenori aktyviai dalyvauti referendumo kampanijoje.

Be abejonės, ne vien tik politikai lems referendumo sėkmę – turime suprasti, kad laimėsime tik tokiu atveju, jeigu visi prie šios sėkmės prisidėsime. Kiekvienas turime pajusti savo asmeninę atsakomybę ir pasirūpini, kad prie balsadėžių nepatingėtų nueiti šeimos nariai, kaimynai, draugai. Ypač didelė atsakomybė tenka tiems, kurių vardai gerai žinomi, kurie yra autoritetai mūsų visuomenėje, šie žmonės galėtų individualiai pagalvoti, kaip geriausiai gali asmeniškai prisidėti prie visuomenės supažindinimo su pilietybės klausimu ir kvietimo ateiti balsuoti, nelaukdami valstybės iniciatyvos, kuri, kaip dažnai nutinka, nebus pakankama, tačiau po mūšio mosuoti kardais jau bus vėlu.

Valdantieji ir didelė dalis politinių partijų deklaruoja pritarimą referendumo idėjai, todėl valstybė privalo dėti visas pastangas, kad visuomenės informavimo kampanija būtų kuo efektyvesnė ir kuo geriau finansuojama. Laiko liko labai mažai, todėl neturėtume gailėti pinigų ir per likusį laiką kaip įmanoma plačiau išaiškinti visiems abejojantiems šio sprendimo istorinę svarbą. Juk jeigu pralaimėsime, pralaimėsime visi – taip pat ir tie, kurie balsuos prieš, tačiau pasekmes turės pasitikti kartu su visa tauta.

Jau ir šiuo metu didžioji dauguma lietuvių vaikų užsienyje nebesimoko lietuvių kalbos. Jeigu nesugebėsime išlaikyti bent jau teisinio ryšio su jais, jų sugrįžimo perspektyvos gerokai sumažės. Tuo atveju, jei šį kartą pralaimėsime ir po gero dešimtmečio bandysime sugrįžti prie šio klausimo, teisinį ryšį su Lietuva išsaugojusių lietuvių pasaulyje bus gerokai mažiau. Prabėgęs laikas bus padaręs savo – vieni jau bus iškeliavę anapilin, kiti netekę Lietuvos pilietybės, nes jos išsaugoti teisė nebuvo suteikta 2019 m. referendume, o jauniausios kartos, augusios ne Lietuvoje, nors ir lietuviškose šeimose, tokios teisės nė nebeturės. Todėl tikėtis, kad vėlesnės kartos, gimimu neįgydamos ir neturėdamos jokio teisinio ryšio su Lietuva, išlaikys ryšį su Lietuva ir lietuvybe bei galbūt sugrįš į Lietuvą – graži, tačiau naivi svajonė. Turime paskutinę galimybę milijoną lietuvių ir ateinančias kartas, gimsiančias, augančias užsienyje išlaikyti lojalius Lietuvai.

Suprantu, kad pasiūlytas sprendimas būtent tokiu referendumo keliu ar net pati formuluotė nebūtinai visiems patiks, tačiau svarbu pažymėti, kad dėl jos sutarė visos parlamentinės politinės jėgos, taigi atstovaujančios absoliučiai daugumai lietuvių. Klausimų, dėl kurių esame tokie vieningi, Seime itin mažai. Paradoksalu, bet būtų labai gerai, jeigu ne tik Seime, bet ir visoje tautoje sugebėtume susitelkti taip, kaip kadaise susitelkėme dėl nesijungimo į posovietines erdves ar vieningai pritarėme stojimui į Europos Sąjungą. Šį kartą balsuojame už lietuvių vienybę pasaulyje, nes būtent tai per amžius buvo, yra ir išlieka mūsų stiprybės šaltinis.

Nuoširdžiai prašau visų pamiršti savo skirtumus, nuoskaudas, asmeninius ar grupinius interesus ir sutelkti visas savo jėgas vardan bendro – visos valstybės – gėrio ir ateities. Mūsų laukia daugybė vidaus ir išorės iššūkių, jau trečią dešimtmetį gyvename laisvėje, padarykime viską, kad juos įveiktume. Neabejoju, kad sutelkus visų lietuvių jėgas pasaulyje mums nebus baisūs jokie išorės priešai, mes sugebėsime sėkmingai tęsti mūsų užsienio ir saugumo politiką, skleisti laisvę ir demokratiją, stabilumą regione ir įveikti visus vidaus politikos skaudulius. Prezidento Antano Smetonos kvietimu lietuviai, grįžę iš JAV, taip pat ir mūsų tautos didvyris Adolfas Ramanauskas-Vanagas, gimęs Niu Britene, JAV, gyvenusioje šeimoje, Bulgarijos pilietybę turėjęs Jonas Basanavičius kažkada padarė Lietuvą tokią, kurios neįveikė jokie okupantai. Mes prisikėlėme. Todėl, nelaukdami naujų negandų, turime unikalią galimybę sujungti visas mūsų jėgas jau gegužę.

Tikiu, kad tai yra įmanoma. Tikiu, kad mes laimėsime, jeigu kiekvienas iš mūsų paklaus, ką aš turiu padaryti, kad referendume laimėtų visa Lietuva.