Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį prašydami nustatyti, kokios Lietuvos ir užsienio kompanijos tiesiogiai ar per tarpininkus dalyvauja Astravo AE projekto įgyvendinime arba projektuose, skirtuose užtikrinti būsimus Astravo AE gaminamos energijos pardavimus. Anot NSGK narių, kompanijos dalyvaujančios  plėtojant Astravo AE, neturėtų dalyvauti Lietuvos Respublikos įgyvendinamuose strateginiuose energetiniuose ar kituose strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose.

Kreipimesi atkreipiamas dėmesys į faktą, kad Kinijos valstybinė energetikos bendrovė „North China Power Engineering“ per įsigytą įmonę „Energetikos tinklų institutas“ vykdo veiklą Lietuvos energetikoje, tačiau tuo pačiu įgyvendina ir Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, kad būtų galima vartoti Astravo atominėje elektrinėje gaminamą elektros energiją Baltarusijos viduje ir parduoti ją užsienio rinkoms.

„Vyriausybė dar 2017 metais savo nutarimu konstatavo, kad Astravo AE yra nesaugi, nes ją projektuojant ir statant nebuvo ir nėra laikomasi aplinkosaugos, branduolinės bei radiacinės saugos reikalavimų, buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai ir konvencijos, todėl ji dėl geografinės padėties ir technologinių ypatumų kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Seimo patvirtintu įstatymu Vyriausybė yra įpareigota užtikrinti, kad Astravo AE pagaminta elektra nepatektų į šalies teritoriją, taip pat siekti, kad tai būtų daroma ir ES lygmeniu. Todėl Astravo AE projektą įgyvendinančių įmonių dalyvavimas ir Lietuvos energetiniuose ir kituose strateginiuose projektuose nesuderinamas su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, šiuos aspektus turi vertinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija“, – teigė Gabrielius Landsbergis.

Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas priminė, kad siekiant užkardyti tokias ir panašias galimas grėsmes nacionaliniam saugumui yra užregistravęs Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisas (XIIIP-4416), kuriuo siekiama sugriežtinti investicijų į strateginius ūkio sektorius ir kritinę infrastruktūrą atitikties nacionaliniam saugumui vertinimą taip, kad strateginių objektų ar kritinės infrastruktūros plėtros projektuose galėtų dalyvauti tik europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys subjektai.

„Pagal šiuo metu galiojantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams atliekama vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais. Jų iš viso yra 9. Tačiau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, vertindama galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, turi plačias specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos interpretavimo galimybes. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad komisija, vertindama investuotojo atitiktį nustatytiems kriterijams, teiktų preferencijas europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantiems investuotojams ir jų verslo ryšiams su europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis. Sprendžiant įmonių, susiję su Astravo AE projekto plėtojimu, dalyvavimo Lietuvos įgyvendinamuose strateginiuose projektuose klausimus, atitikimas šiems kriterijams Komisijos turėtų būti vertinamas ypač atsakingai“, – įstatymo pataisas komentavo Seimo narys.

Vyriausybė kviečiama imtis aktyvių veiksmų identifikuojant su Astravo AE statybomis ir veiklos įgyvendinimu susijusias Lietuvos ir užsienio įmones ir taip įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus ir savo patvirtintus nutarimus dėl Astravo AE keliamų grėsmių Lietuvos nacionaliniams saugumui ir interesams.