2019.11.29

Suomija padarė tai, ką privalėjo padaryti kitos trys Baltijos šalys

Suomija padarė tai, ką privalėjo padaryti kitos trys Baltijos šalys

Minint Žiemos karo pradžios 80-ąsias metines, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris kartu su Suomijos ambasadoriumi Christeriu Gustafu Michelssonu, Latvijos ambasadoriumi Lietuvoje Indulis Bērziņš, Estijos ambasadore Lietuvoje Jana Vanaveski ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Algirdu Jakubčioniu dalyvavo spaudos konferencijoje „Suomijos didvyriškas pasipriešinimas Rusijos agresijai 1939 m. Žiemos kare“.

Dr. A. Jakubčionio teigimu, Molotovo ir Ribentropo paktas Suomiją buvo pasmerkęs tokiam pat likimui kaip ir Lietuvą, Latviją, Estiją. Visų šių šalių prijungimo prie stalininės Rusijos scenarijus buvo panašus: trenkti ultimatumais ir brutaliu jėgos demonstravimu, dviem etapais įvedus kariuomenę okupuoti šalį, suformuoti marionetinę vyriausybę ir jai padedant suteikti aneksijai teisinį pavidalą. Suomijai nepavykus pasiekti kompromiso derybose su Maskva ir nesutikus patenkinti jos teritorinių reikalavimų, Sovietų sąjunga metė prieš Suomiją milijonines Raudonosios Armijos pajėgas ir gausybę karo technikos. Tačiau Suomija nepasidavė, turėjo daugybę ryžto ginti savo nepriklausomybę.

Pasak E. Zingerio, Suomių drąsa ir ryžtas yra pavyzdys, kaip nedidelė tauta gali susivienyti ir stoti į kovą su nepalyginamai didesniu agresoriumi, kad išsaugotų tai ką turi brangiausio – savo laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Ši Žiemos karo pamoka yra aktuali visoms Baltijoms šalims ir kitoms nedidelės valstybėms, kurios šiandien taip pat susiduria su tokiu pačiu agresoriumi.

„Manau, kad visa mūsų laisvės kova yra susijusi ir su legendinio maršalo Carlo Gustavo Emilio Manerheimo, vadovavusio Suomijai Žiemos kare, kova. Galima sakyti, kad Seimo barikados yra pavėluota Mannerheimo linijos tąsa“, – pridūrė Seimo narys.

Siekdamas įamžinti C. G. E. Mannerheimo, kuris, beje, yra dviejų aukščiausių tarpukario Lietuvos ordinų kavalierius, ryžtą ginant demokratiją, E. Zingeris yra pasiūlęs vieną iš Seimo rūmų erdvių pavadinti C. G. E. Mannerheimo vardu. Šiam pasiūlymui yra pritarę Seimo užsienio ir Europos reikalų komitetai. Siūlymas dar bus svarstomas Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje.

Žiemos karas – tai SSRS ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d. Karą su SSRS išprovokavo Molotovo ir Ribentropo paktas, pagal kurį Suomija turėjo atitekti SSRS. Formalus pretekstas – neva suomių įvykdytas artilerinis rusų kariuomenės dalinių apšaudymas. Vėlesni duomenys rodo, kad tą apšaudymą įvykdė pati sovietinė kariuomenė. Skirtingai nuo daugelio Vakarų šalių, Suomija nebandė tobulinti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios tranšėjinio karo metodų. Suomijos pastatyta Mannerheimo linija buvo orientuota ne į stabilią fronto liniją, o į mobilius veiksmus, kai priešui leidžiama užimti teritoriją, o paskui jis sunaikinamas, naudojant mobilius padalinius ir užmaskuotus dotus.

Suomijai padėjo ir klimatas – oro temperatūra nukrisdavo iki -43 °C. Suomijos kariai pirmieji panaudojo baltą kamufliažą ant sniego. Be to, neturėdami pakankamai sunkiosios karinės technikos, kovodami su priešo tankais, suomiai išrado vadinamuosius „Molotovo kokteilius“.

Suomija sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę, tačiau šalis neteko apie 40 kūkst. km2 teritorijos – Karelijos sąsmaukos, vakarinės Ladogos ežero pakrantės su 11 proc. dirbamos žemės, miškų ir pramonės. Kare žuvo apie 25 tūkst. suomių karių, 43 tūkst. buvo sužeista. Tuo tarpu SSRS nuostoliai daug didesni – žuvo, buvo sužeista apie 272 tūkst. Raudonosios armijos karių, sunaikinta apie 1600 tankų ir apie 1000 lėktuvų.

Agresija prieš Suomiją nusmukdė SSRS karinį ir politinį autoritetą, lėmė dar didesnę jos izoliaciją. Demokratinės valstybės pasmerkė SSRS kaip agresorę ir ji buvo pašalinta iš Tautų Sąjungos.

/2 1

Kitos aktualijos

2019.12.12

Klaipėdos konservatoriams talkins buvęs aplinkos ministras K. Navickas

Klaipėdos konservatoriams talkins buvęs aplinkos ministras K. Navickas
Skaityti daugiau
daugiau aktualijų
© 2019 Visos teisės saugomos.
AD FINGERS INTERACTIVE AGENCY

DABAR PATS GERIAUSIAS METAS PRISIJUNGTI PRIE MŪSŲ

Kviečiame tapti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tai padaryti – visiškai nesudėtinga, tiesiog užpildykite šią anketą ir mes su jumis susisieksime bei pakviesime į pirmą susitikimą.







Registracija atlikta sėkmingai

Uždaryti