4:20 – tokiu laiku po pamokų Kalifornijoje draugų kompanija, save vadinanti „the Waldos“, rinkdavosi ieškoti apleisto kanapių derliaus. 04-20, balandžio 20-ąją, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rinksis pilietiški žmonės, švenčiantys kanapių kultūrą ir ieškantys racionalesnio kanapių politikos kelio. Nors ir bandoma kone visus kanapių aktyvistus piešti vienu plačiu, narkotikų legalizuotojų teptuku, dažniausiai tai daroma arba iš neišmanymo, arba iš priešiškumo – arba abiejų.

Vaistai

Tai, jog Lietuvoje kanapės su savimi vis dar nešasi tam tikrą anatemą, rodo ir vaistų su kanapių veikliosiomis medžiagomis įteisinimo procesas.

Praėjusiais metais buvo žengtas itin svarbus žingsnis šiuolaikiškos medicinos link priėmus įstatymo pataisas, leisiančias už poros savaičių įsigyti ir naudoti vaistinius preparatus su kanabinoidais. Tačiau dėl Lietuvoje vis dar vyraujančio jautrumo kanapių temai, į įstatymą buvo pridėta tiek saugiklių (tik Lietuvoje registruoti arba į Europos Bendrijos vaistų registrą įtraukti preparatai), jog teoriškai net ir sukūrus reikiamą teisinę bazę, pačių preparatų atvykimo į Lietuvą gali tekti laukti labai ilgai. Net ir geriausiu atveju, visą jų spektrą Lietuvoje bus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Norint įsigaliosiančioms pataisoms suteikti didžiausią įmanomą potencialą ir išspręsti minėtąsias problemas, reikia plačiau apibrėžti sąlygas, leisiančias naudoti kanapes medicininiams tikslams. Tam nereiktų kurti jokios naujos sistemos ar iš esmės keisti farmacijos taisyklių. Užtektų leisti pacientams naudoti kanapes ne tik registruotų, bet ir individualiai, pagal gydytojo receptą specializuotose vaistinėse paruoštų preparatų forma.

Tokie preparatai įstatymuose yra apibrėžiami kaip ekstemporalūs ar kartiniai preparatai, ir tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje yra plačiai naudojami. Eilėje ES valstybių medicininiams tikslams galima įsigyti arba vaistinėje ruošiamų, arba iš anksto apdorotų ir sudozuotų kanapių preparatų.

Leidimas ruošti ir naudoti kartinius preparatus su kanapėmis išspręstų kelias esmines problemas.

Pirma, pacientams tokie preparatai taptų prieinami nepriklausomai nuo rinkoje jau egzistuojančių preparatų registracijos statuso Lietuvoje ir tam reikalingo laiko. Antra, pacientai galėtų gauti būtent jų simptomams pritaikytus preparatus – net ir tuo atveju, jei egzistuotų alternatyvus registruotas preparatas, tačiau jo sudėtis prasčiau atitiktų jo poreikius.

Svarbiausia, jog aiškus teisinis reglamentavimas leistų tiek gydytojams, tiek pacientams nesijaudinti dėl įstatymų niuansų, subtilybių ir „pilkųjų zonų“, ir susitelkti ties gydymu ir gyvenimo kokybės gerinimu.

Pluoštinės kanapės

Matant, kaip sunkiai Lietuvoje kelią skinasi net ir sveikatos temos, liečiančios ir kanapes, gali pasirodyti, jog kalbėti apie su jomis susijusį verslą yra kone šventvagiška. Tačiau yra ir gerų žinių.

Šiuo metu Lietuvos įstatymai leidžia auginti pluoštines kanapes, tačiau milžiniška dalis šios kultūros ir ją auginančių ūkininkų potencialo yra paskandinta perdėtai griežtose, nuolat kintančiose, kartais ir viena kitai prieštaraujančiose sąlygose, apibrėžiančiose jų auginimą ir naudojimą.

Dėl šių priežasčių, didžioji dalis Lietuvoje užaugintos pluoštinių kanapių biomasės eksportuojama ir pridėtinė vertė kuriama kitose ES šalyse, nors Lietuvoje egzistuoja visos galimybes perdirbti kanapių žaliavą vietoje bei patenkinti milžinišką paklausą jų gaminiams.

Kenčia ne tik kanapių augintojai. Dėl teisinių trūkumų, norimų ar kartais ir reikalingų kanapių gaminių negali gauti ir vartotojai. Kanapių arbata, aliejai, ekstraktai – visi milžinišku greičiu pasaulyje besivystančios kanapių pramonės produktai Lietuvoje paskui save tempiasi baudžiamojo persekiojimo šešėlį. Kartais tai gali sukelti paprasčiausių nepatogumų, tačiau onkologiniams ligoniams, norintiems vartoti kanapių aliejų vietoj stiprių opioidų, tai gali tapti ir esminiu gyvenimo kokybės klausimu.

Būtent todėl Seime buvo pateiktos ir po pateikimo priimtos Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos. Jos žymiai praplės prieinamų pluoštinių kanapių gaminių spektrą, įneš teisinio aiškumo į įstatymų ir poįstatyminių aktų mišrainę ir atriš rankas inovatyviems, dirbti ir kurti norintiems ūkininkams, gamintojams ir investuotojams. Iki jų įsigaliojimo dar reikės praeiti likusį įstatymų leidybos procesą, tačiau bent jau ši sniego gniūžtė jau pajudėjo, ir likusios kliūtys daugiausia tėra laiko klausimas.

Dekriminalizacija

Nors žingsniai farmacijos ir pluoštinių kanapių srityse ir teikia vilties, bendrame Lietuvos drakoniškų įstatymų, susijusių su psichoaktyvių medžiagų politiką, fone, jie geriausiu atveju tėra pora šviesos spindulių labai tamsioj nakty.

Šiandieną bausmės, susijusios su psichoaktyviomis medžiagomis, yra neproporcingai gausiai sukištos į Baudžiamąjį kodeksą (BK), nors ten ir nėra jų vartojimo, kuris yra administracinis nusižengimas. Į klausimą, kaip galima vartoti narkotines medžiagas jomis nedisponuojant, už ką numatyta jau baudžiamoji atsakomybė, kol kas atsakyti nesugeba net ir teisininkai.

Taigi, visiems, pagautiems net ir su mažiausiu kiekiu narkotikų, iškart gresia baudžiamoji atsakomybė, užtraukianti ne tik atitinkamą bausmę, bet ir dėmę visam gyvenimui. Nors čia ir egzistuoja tam tikra bausmių diferenciacija pagal draudžiamų medžiagų kiekius, kai kurioms iš jų (pvz. vienam iš kanabinoidų tetrahidrokanabinoliui ar kanapių aliejui) jos yra nustatytos tokios žemos, jog būti pagautam su oficialiuoju „nedideliu“ jų kiekiu yra praktiškai neįmanoma. Kanapių aliejui, labai didelio kiekio riba yra 25 gramai – standartinis vaistų su pipete buteliukas. Jei būtumėte pagautas su juo, būtumėte teisiamas ne tik už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, bet ir jų turėjimą su tikslų platinti, su atitinkama iki 15 metų laisvės atėmimo bausme.

Dar didesnis absurdas vyrauja narkotikų kontrabandos kontrolėje. Ją reglamentuojančiuose BK straipsniuose nėra jokios diferenciacijos pagal gabenamos medžiagos kiekį. Taigi, ar paštu siunčiatės buteliuką kanapių aliejaus, ar vežate per sieną toną kokaino, jums numatytos bausmės yra tokios pačios: nuo 3 iki 10 metų nelaisvės. Dėl maksimalios bausmės dydžio, baudžiamam už šią veiką asmeniui negalima taikyti supaprastintų teisinių procedūrų ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esant laidavimui.

Tokiose bylose pirmą kartą suklupusius jaunus asmenis nuo kalėjimo ir juose paplitusių kur kas sunkesnių narkotikų gelbsti tik teisėjų gera valia ir nuolatinis išimčių taikymas. Taip neturėtų būti.

Bandymai sutvarkyti minėtus įstatymus ir racionalizuoti bausmes iki šiol sulaukė nepramušamo valdančiųjų pasipriešinimo. Panašu, kad didesnis jų interesas yra vieną po kitos siūlyti nepamatuotas Konstitucijos pataisas ir kurti nieko nesprendžiančias komisijas, o ne imtis realių pokyčių ir spręsti tikras teisines problemas. Tą daryti vis viena reikia.

Tai, kad dabar galiojanti kanapių kontrolės politika yra neracionali, jau pripažįsta ir tokios tarptautinės organizacijos, kaip Pasaulio sveikatos organizacija. Jei norime gyventi šiuolaikiškoje valstybėje, privalome judėti į priekį, ir nenurašinėti balandžio 20-ąją švęsti susirinkusių žmonių kaip narkomanų ar nesubrendėlių, nors tai kai kam ir yra labai patogu. Tai yra žmonės, matantys sistemos absurdiškumus ir norintys juos pakeisti. Jie – ne vieni.