Šiandien švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Vyriausybės pusvalandžio metu skaitė pranešimą apie naują mokytojų darbo apmokėjimo sistemą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija jau kurį laiką kėlė klausimus dėl vadinamos etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reformos, tačiau pateikti ministrės atsakymai abejonių neišsklaidė.

Dar rugsėjo 5-ąją TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamas atvirai pripažinti, kad perėjimui prie mokytojų etatinio apmokėjimo sistemos nebuvo tinkamai pasirengta, todėl daugelis mokytojų ir mokyklų vadovų iki šiol yra palikti nežinioje. 

G. Landsbergis savo laiške pabrėžė, jog atsispyrus nuo drąsaus klaidos pripažinimo galima imtis korekcijų, kurios leistų tobulinti etatinio apmokėjimo sistemą. Laiške siūloma, jog pirmasis tikslas tokioje pertvarkoje turėtų būti aiškus užsibrėžimas, kad nei vienam mokytojui algos negali mažėti.

„Natūralu, jog atlyginimų augimas reikalauja papildomų biudžeto asignavimų, todėl kviečiame kartu ieškoti reikiamų lėšų net ir dabartiniame šalies biudžete. Ilgalaikėje perspektyvoje turi būti nubrėžtas aiškus planas, kaip, kiek ir kada didės mokytojų algos. TS-LKD siūlymas yra politikams aiškiai sutarti, kad kaip Vakarų valstybėse, taip ir Lietuvoje mokytojų algos turi būti 30% didesnės nei šalies vidutinis darbo užmokestis. Tik toks reikšmingas mokytojų algų pakėlimas gali išspręsti mokytojo profesijos prestižo klausimą ir pritraukti naujus pedagogus į švietimo sistemą”, – teigė G. Landsbergis

Seimo TS-LKD frakcijos narys Edmundas Pupinis kalbėdamas apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą kelia klausimus dėl dabartinės tvarkos neaiškumo.

„Klausantis mokytojų pastebėjimų ir patirčių kyla ne vienas klausimas: ar trečioji kišenė, vadinamoji „bendruomeninė veikla“, nekiršina tarpusavy mokytojų, kai anaiptol netolygios veiklos bus vienodai įkainotos? Ar ta bendruomeninė veikla nėra pilkoji zona ir direktorių „kūrybiškumo“ išbandymas, siekiant patenkinti visus mokytojus? Kiek mokyklų ir kurias reikės subsidijuoti: ir didžiąsias miestų, ir mažutėles kaimų? Ar šita pertvarka suteikia sąlygas mokytojams tinkamai pasiruošti pamokoms, tobulėti profesinėje srityje, ar, užuot skyrus laiką tam, mokytojai pagal „bendruomeninę“ veiklą turės sėdėti mokyklos koncerte (ne dėl to, kad norėtų ar eitų iš profesinės pareigos, bet dėl to, kad nenuėjus negaus dalies atlyginimo)? Ar nesusidarys situacija, kai mokytojas bus priklausomas vien tik nuo direktoriaus? Kas laukia mokyklos administracijų? Regionuose kalbama, kad kai kuriose mokyklose pasiliks vienas direktorius be jokios administracinės pagalbos”, – pažymėjo parlamentaras.

G. Landsbergis teigia, jog dabar iš ministrės lauks veiksmų. „Tikimės, jog matydama susidariusią sudėtingą padėtį, ministrė pripažins, jog reformai nedelsiant reikia korekcijų bei pakvies kalbėtis bei ieškoti sprendimų“.