Ji, šiuo metu mažiau gerbiama rašytoja, taip ir paaiškino savo intenciją – norėjusi sutrukdyti skelbti 2018-uosius Lietuvos rezistencijos metais. Be to, du šimtmečiai.

Rezistencija – tai tautos ir valstybės valia gyventi. Ne vergovėje, gal tik viliantis ar planuojant eilinį sukilimą, o laisvėje, už kurią negaila nė gyvybės atiduoti.

Tokie žmonių įsitikinimai labai nenaudingi geopolitiniam oponentui, buvusiam pavergėjui, patyrusiam laikinų teritorinių nuostolių. („Poteriannaja Pribaltika“).

Nenaudingi, siutinantys; tad propagandos karo ginklai, pirmiausia ir nutaikyti į tėvynės ir laisvės, ypač tėvynės laisvės, sampratas.

Žmogeliai – torpedos arba vykdytojai, tai jau antrinis materijolas, boso zadanijų tarnai, kurių amžiais atsiras vienaip ar kitaip motyvuotų. Algirdukas, Rūtelė… Vargšas rajono meras, pabūgęs ir be muilo lendąs, kur visai nederėtų.

O provokacijos tikslo, torpeduoti atminimo metus, nepamirškime. Jei Lietuvos valdžia išsigąs – tai mūsų laisvės nekentėjai išeis laimėtojais.

Jei neišsigąs, jei Lietuva dar sykį apsispręs, kurioje pusėje stovi – sustiprėsime. Priešas bus apsiskaičiavęs.